Šuns ar katės akys gali nemažai pasakyti apie augintinio savijautą. Paraudimas, gausesnis ašarojimas ar išskyros kartais atsiranda trumpam ir greitai praeina, tačiau kai kuriais atvejais tokie pokyčiai gali būti susiję su rimtesnėmis akių problemomis. Kadangi gyvūnas negali pasakyti, jog mato prasčiau ar jaučia skausmą, šeimininkui tenka svarbus vaidmuo – laiku pastebėti neįprastus požymius.
Akių būklės pokyčių nereikėtų vertinti vien pagal tai, kaip stipriai jie matomi. Kartais iš pirmo žvilgsnio nedidelis sudirgimas gali progresuoti, todėl verta žinoti, kada galima kurį laiką stebėti augintinį, o kada geriau nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Paraudusios akys – ne visada tik nedidelis sudirgimas
Akių paraudimas yra vienas lengviausiai pastebimų pokyčių. Jis gali atsirasti dėl dulkių, svetimkūnio, mechaninio sudirginimo ar įvairių akių ligų.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar paraudusi viena, ar abi akys, ar kartu atsirado išskyrų, patinimas, dažnesnis mirksėjimas. Jei augintinis nuolat merkia vieną akį ar stengiasi ją trinti letena, tai gali rodyti jaučiamą diskomfortą.
Tokiu atveju nereikėtų bandyti problemos spręsti atsitiktinai pasirinktais akių lašais. Skirtingų būklių gydymas gali labai skirtis, todėl pirmiausia svarbu nustatyti tikrąją simptomų priežastį.
Ašarojimas ir išskyros taip pat svarbūs
Nedidelis akių ašarojimas nebūtinai reiškia ligą, tačiau verta stebėti jo intensyvumą ir trukmę. Jei ašarojimas staiga sustiprėja arba atsiranda tirštų, gelsvų ar žalsvų išskyrų, situaciją reikėtų vertinti atidžiau.
Svarbus ir pokytis nuo įprastos augintinio būklės. Kai kurių gyvūnų akys natūraliai ašaroja daugiau, tačiau šeimininkas dažniausiai žino, kaip jos atrodo kasdien.
Jei išskyros pradeda kauptis nuolat, aplink akis sulimpa kailis, atsiranda paraudimas ar augintinis tampa jautrus prisilietimams, verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Akies drumstumas gali būti svarbus signalas
Įprastai akis turėtų atrodyti skaidri. Pastebėjus pilkšvą, melsvą ar baltą drumstumą, nereikėtų automatiškai manyti, kad tai tik natūralus senėjimo požymis.
Akių išvaizda su amžiumi iš tiesų gali keistis, tačiau drumstumą gali sukelti ir įvairūs akies struktūrų pakitimai. Kai kurios problemos vystosi palaipsniui, todėl šeimininkas prie pasikeitusios akies išvaizdos gali net priprasti.
Būtent dėl to naudinga kartais sąmoningai apžiūrėti abi augintinio akis ir palyginti, ar jos atrodo vienodai.
Elgesio pokyčiai gali išduoti regėjimo pablogėjimą
Akių problema ne visada pirmiausia pastebima žiūrint į pačią akį. Kartais apie prastėjančią regą signalizuoja pasikeitęs gyvūno elgesys.
Šuo ar katė gali pradėti atsargiau judėti nepažįstamoje aplinkoje, vengti laiptų, kliudyti daiktus arba sutrikti prietemoje. Gyvūnas taip pat gali tapti mažiau užtikrintas eidamas į lauką ar patekęs į naują vietą.
Vien toks elgesys savaime nepatvirtina akių ligos, tačiau staigus ar ryškus orientacijos pasikeitimas yra priežastis atidžiau įvertinti augintinio sveikatą.
Kada svarbi veterinarinė akių apžiūra?
Veterinarijos gydytojo konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jei akis akivaizdžiai skauda, augintinis jos neatmerkia, pastebima trauma, ryškus patinimas, akies drumstumas ar staigus regėjimo pablogėjimas.
Akių diagnostikai gali būti reikalinga ne tik išorinė apžiūra. Atsižvelgiant į simptomus, veterinarijos klinikoje gali būti vertinamos skirtingos akies struktūros, ašarų gamyba, akispūdis ar ragenos būklė. Daugiau apie veterinarinę oftalmologiją ir tokio pobūdžio ištyrimą galima rasti čia – https://haciko.lt/paslaugos/gydymas/oftalmologija/
Svarbu tai, kad panašiai atrodantys simptomai nebūtinai turi tą pačią priežastį. Todėl tikslus būklės įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamesnę tolimesnę priežiūrą ar gydymą.
Ko nereikėtų daryti savarankiškai?
Pastebėję paraudusią ar ašarojančią akį, šeimininkai kartais ieško namuose likusių vaistų arba naudoja žmonėms skirtas akių priemones. Tačiau be veterinarijos gydytojo rekomendacijos to daryti nereikėtų.
Taip pat nereikėtų bandyti iš akies pašalinti giliai įstrigusio svetimkūnio ar stipriai spausti vokų, jei gyvūnas jaučia skausmą. Bandant padėti savarankiškai galima dar labiau sudirginti akį.
Jei aplink akis susikaupė įprastų išskyrų, jas galima atsargiai nuvalyti augintiniui tinkama priemone, tačiau nuolat pasikartojantys simptomai turėtų paskatinti ieškoti jų priežasties, o ne vien šalinti pasekmes.
Kasdienis dėmesys padeda pokyčius pastebėti anksčiau
Specialiai tikrinti augintinio akis kiekvieną dieną nebūtina. Dažniausiai pakanka atkreipti dėmesį į jų išvaizdą kasdien bendraujant su šunimi ar kate.
Svarbu žinoti, kaip augintinio akys atrodo įprastai. Tuomet lengviau pastebėti paraudimą, išskyras, drumstumą, patinimą ar kitus anksčiau nebuvusius požymius.
Akių problemų atveju laukti, kol simptomai taps labai ryškūs, nėra geriausia strategija. Pastebėjus neįprastus ar greitai progresuojančius pokyčius, profesionali apžiūra gali padėti nustatyti jų priežastį ir pasirinkti tinkamus tolimesnius veiksmus.
Partnerio turinys
