Lietuvoje, lapkričio 18 dieną, jau ketvirtus metus iš eilės minima Europos supratimo apie antibiotikus diena.
Ši diena Europos minėtinų dienų kalendoriuje atsirado, nes bakterijų atsparumo antibiotikams problema nemažėja – pastaraisiais metais kai kurių bakterijų atsparumas paskutiniams efektyviems antibiotikams dramatiškai didėja.
Jau prieš kelis metus skelbtas nerimas dėl to, kad visuomenė gali vėl likti beginklė prieš infekcijas, kaip iki antibiotikų atradimo – tampa realia grėsme. Pagrindinė šio reiškinio priežastis – gausus ir neteisingas antibiotikų vartojimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras akcentuoja, kad kiekvienas pilietis – gydytojas, skiriantis antibiotikus, sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, gyventojas, vartojantis antibiotikus, turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo. Taigi ar kiekvienas supranta šios problemos aktualumą bei jos svarbą?
2006 m. Europoje atliktas savigydos antibiotikais tyrimas parodė, kad Lietuvoje 22 proc. gyventojų gydėsi antibiotikais patys ir tai buvo didžiausias savigydos rodiklis iš 19 tyrime dalyvavusių šalių.
Lietuvoje 2009 m. pakartojus tyrimą, nustatyta, kad savigydos paplitimas sumažėjo iki 8 proc., tačiau lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, šis rodiklis išlieka gana aukštas – Skandinavijos šalyse, Olandijoje ir kitose pažangiose šioje srityje šalyse savigydą antibiotikais pripažino tik vienas iš šimto ar vienas iš dviejų šimtų gyventojų.
Tai rodo, jog žinių apie racionalaus antibiotikų vartojimo svarbą ir neteisingo antibiotikų vartojimo žalą Lietuvos gyventojams trūksta ir būtina skleisti informaciją ne tik medikams, bet ir visuomenei.
Antimikrobinio atsparumo grėsmė
Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybai) prisitaiko prie juos veikiančių antimikrobinių vaistų poveikio ir taip sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvumas gydant infekcines ligas.
Tyrimais įrodyta, kad antimikrobinio atsparumo didėjimas tiesiogiai susijęs su neteisingu ir gausiu antimikrobinių vaistų vartojimu. Be to, šių vaistinių preparatų neteisingas vartojimas gali pakenkti ne tik juos vartojančių asmenų, bet ir kitų žmonių sveikatai, nes atsparios bakterijos lengvai plinta ir gali būti perduodamos nuo vienų žmonių kitiems.
„Mikroorganizmų atsparumas arba rezistentiškumas pasireiškė netrukus po pirmųjų antibiotikų atradimo. Tačiau tik vėliau išryškėjo ir klinikinės jo pasekmės – ženkli grėsmė infekcijų gydymo sėkmei. Pradžioje naujų antimikrobinių vaistų grupių išradimas ir jų molekulių sėkmingas modifikavimas leido tikėtis, kad šie atradimai visuomet bus spartesni už pačių mikroorganizmų kaitą – sugebėjimą tapti atspariems“, – kalbėjo Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.
Pasak dr. R. Valintėlienės, jau XX amžiaus pabaigoje antimikrobinis atsparumas antibiotikams kai kuriose pasaulio valstybėse pasiekė tokį lygį, kad mokslininkai ir praktikai, įvertinę atsparumo augimo tempus ir naujų antibiotikų sukūrimo galimybes, pagrįstai sunerimo dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos.
Vienas iš dažniausių infekcijų sukėlėjų yra auksinis stafilokokas. Jo atsparumo dažnis (specialistų vadinamas MRSA (Methicillin-resistant Staphylococcus aureus) penicilinų grupės preparatams centrinės Europos šalyse nuo 1990 m. iki 2001 m. padidėjo nuo 1,7 proc. iki 20,3 proc., o kai kuriose pietų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje pasiekė 40 proc.
Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėjimo sistemos duomenis, meticilinui atsparių stafilokokų padermių (MRSA) dažnumas nuo 2007 m. iki 2010 m. padidėjo nuo 9 proc. iki 14 proc. Lyginant su kitų šalių 2010 metų duomenimis, Lietuva lenkia visas artimiausias kaimynes – Latviją, Estiją, Skandinavijos šalis.
1 ir 2 paveiksluose matyti kaip kito meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko dažnumas Europoje nuo 2002 iki 2009 metų.
Nėra gera situacija Lietuvoje ir su kitomis ligoninėse plintančiomis bakterijomis, galinčiomis sukelti plaučių uždegimą, sepsį – pseudomonais (Psedomonas aeruginosa) ir klebsielėmis (Klebsiella pneumoniae). Pavyzdžiui, pastaraisiais metais pseudomonų atsparumas paskutinės kartos antibiotikams (karbapenemams) padidėjo iki 27 proc.
Kiekvienas atsakingas, kad antibiotikai būtų efektyvūs
„Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, netikslinga profilaktika, neteisingas vaistų parinkimas, dozavimas, gydymo trukmė, savigyda. Taip pat reikia nepamiršti ir atsparių padermių paplitimą lemiančių priežasčių, pavyzdžiui, mikroorganizmai savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, taip pat atsparūs mikrobai gali būti perduodami nuo žmogaus žmogui, net pervežami iš vienos šalies į kitą.
Tačiau imantis prevencinių priemonių, tinkamai jas vykdant, galima sumažinti atsparių mikroorganizmų paplitimą, kaip tai rodo kai kurių šalių patirtis. Pavyzdžiui, įdiegus griežtesnę infekcijų plitimo kontrolę ligoninėse Jungtinėje Karalystėje, pasiektas stafilokokų atsparumo mažėjimas, nutraukus kompensavimą kai kurių plataus spektro antibiotikų Slovėnijoje, sumažėjo kvėpavimo takų sukėlėjų (pneumokokų) atsparumas.
Didžiausią pažangą pastaraisiais metais padarė Prancūzija – valstybės finansuota plati nacionalinė kampanija, racionalaus antibiotikų vartojimo rekomendacijų įdiegiamas, greitų diagnostikos testų kompensavimas davė matomų rezultatų – ne tik sumažėjo antibiotikų vartojimas (Prancūzija buvo Europos „lyderė“), bet ir pradėjo mažėti bakterijų atsparumas“, – pasakojo apie problemos aktualumą ir jos sprendimo galimybes dr. R. Valintėlienė.
Dr. R. Valintėlienė pripažino, Lietuvoje kol kas nėra daug iniciatyvų teisingo antibiotikų vartojimo diegimo srityje, tačiau šiai problemai pradedama skirti vis daugiau dėmesio. Praeitais metais Higienos institutas sutelkė ekspertų kolektyvą, kuris parengė gydymo rekomendacijas, kuriomis siekiama sumažinti bereikalingą antibiotikų skyrimą gydant kvėpavimo takų infekcijas.
Jau ketvirti metai vykdomos įvairios akcijos, kuriomis siekiama informuoti visuomenę. Šiais metais pagrindiniai renginiai vyksta Alytaus regione. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiame regione išrašoma daugiausia antibiotikų vaikams (2-3 kartus daugiau nei Vilniaus ar Kauno regione), todėl Higienos institutas, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine, Alytaus miesto ir rajono visuomenės sveikatos biurais organizuoja daugybę renginių, siekdami informuoti ir mokyti medikus, sveikatos administratorius, taip pat visuomenę – vyksta viktorinos mokyklose, kryžiažodžių ir paskaitų konkursai, seminarai, konferencija.
Taigi, kiekvienas mūsų yra atsakingas, kad antibiotikai būtų efektyvūs: naudoti antibiotikus tik gydytojui paskyrus ir laikytis jo nurodymų, nelaikyti antibiotikų likučių savigydai bei nepamiršti, kad antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas, o ne virusines infekcijas – peršalimą, gripą. Vartokime antibiotikus protingai.
Daugiau informacijos apie antibakterinį atsparumą galima sužinoti Higienos instituto tinklapyje
Higienos instituto informacija
