Atrodytų, kad bendrovei paskelbus geresnius finansinius rezultatus, nei tikėjosi analitikai, jos akcijų kaina turėtų kilti, tačiau „Netflix“ atvejis parodė, kad vien gero pelno šiandien jau nepakanka. Po naujausios ketvirčio ataskaitos bendrovės akcijos atpigo daugiau nei 5 proc. Investuotojams nerimą kelia lėčiau augantis žiūrovų aktyvumas ir abejonės, ar įmonei pavyks išlaikyti tokį pajamų augimą, kokio iš jos tikimasi.
Iš pirmo žvilgsnio „Netflix“ rezultatai atrodo neblogai. Vis dėlto rinka vertina ne tik tai, kiek bendrovė uždirbo per praėjusį ketvirtį, bet ir tai, kas jos laukia toliau. Būtent dėl šių lūkesčių net ir geri skaičiai šį kartą nesulaukė teigiamos investuotojų reakcijos.
Geri finansiniai rezultatai neišsklaidė abejonių.
Trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį rugsėjį, „Netflix“ pajamos siekė 12,87 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 3,7 mlrd. dolerių. Abu rodikliai viršijo analitikų prognozes, skelbia „FactSet“ duomenys.
Taigi pati finansinė ataskaita nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios akcijų kaina smuko. Didesnį susirūpinimą kelia tai, kad bendrovės augimas nebeatrodo toks spartus, kokio tikisi investuotojai. Jiems svarbu ne tik dabartinis pelnas, bet ir tai, ar „Netflix“ sugebės pritraukti žiūrovų, išlaikyti jų dėmesį ir uždirbti daugiau ateityje.
Vienas iš rodiklių, padedančių tai įvertinti, yra žiūrėjimo valandos. Nuo 2025 metų pirmojo pusmečio „Netflix“ nebeskelbia bendro prenumeratorių skaičiaus, todėl investuotojai daugiau dėmesio skiria tam, kiek laiko žmonės praleidžia žiūrėdami platformos turinį.
Šioje srityje augimas nėra itin didelis. Liepą bendrovė pranešė, kad per pirmąjį metų pusmetį jos turinys buvo žiūrėtas 97 mlrd. valandų – vos 2 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Naujausio ketvirčio bendro žiūrėjimo valandų skaičiaus „Netflix“ neatskleidė, nors Indijoje šis rodiklis išaugo 24 proc.
Bendrovė supranta, kad investuotojams tai kelia klausimų. Laiške akcininkams ji pripažino, kad dalis jų nerimauja dėl žiūrėjimo valandų augimo, tačiau teigė tikinti, jog šį tempą pavyks paspartinti.
Dėl žiūrovų dėmesio tenka kovoti vis stipriau.
Viena pagrindinių problemų – konkurencija. „Netflix“ varžosi ne tik su kitomis mokamomis filmų ir serialų platformomis, tokiomiomis kaip HBO MAX, Disney +, ar Amazon Prime. Žiūrovų laiką taip pat užima „YouTube“, vaizdo žaidimai, socialiniai tinklai ir sporto transliacijos. Pasirinkimų daugėja, tačiau paroje valandų nepadaugėja, todėl kiekviena platforma turi ieškoti būdų, kaip išlaikyti auditoriją.
JAV rinkos duomenys rodo, kad konkurencija tikrai stipri. Remiantis „Nielsen“ duomenimis, liepą „Netflix“ teko 7,8 proc. JAV televizijos žiūrėjimo laiko, o „YouTube“ dalis siekė 14,2 proc. Taigi „YouTube“ pagal šį rodiklį gerokai lenkė „Netflix“. Šie skaičiai taip pat primena, kad žiūrovai vis dažniau renkasi ne vien tradicinius filmus ar serialus, bet ir įvairų internetinį turinį.
Dėl to „Netflix“ bando plėsti savo pasiūlą. Bendrovė daugiau dėmesio skiria tiesioginėms sporto transliacijoms, žaidimams ir trumpesniam turiniui. Jos platformoje jau rodomi NFL ir WWE renginiai, o bendrovė taip pat yra sudariusi susitarimų dėl didelių sporto renginių transliacijų. Tokiais sprendimais siekiama pritraukti žmones, kurie įprastai galbūt nesirinktų filmų ar serialų.
Vis dėlto naujos kryptys dar negarantuoja, kad pajamos augs taip greitai, kaip tikimasi. Klausimų kyla ir dėl reklamos verslo. „Netflix“ plečia pigesnį prenumeratos planą su reklamomis, tačiau reklamos pajamos kol kas auga lėčiau, nei bendrovė buvo numačiusi. Vadovas Gregas Petersas pripažino, kad metinis reklamos pajamų tikslas šiek tiek atsilieka nuo plano, nors pačios pajamos ir toliau didėja.
Pokyčiai paliečia ir pačią bendrovę.
Investuotojų dėmesį patraukė ne tik finansiniai rodikliai, bet ir pokyčiai įmonės viduje. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Netflix“ planuoja atleisti apie 6 proc. darbuotojų – maždaug tūkstantį žmonių. Kaip rašo „The Hollywood Reporter“, tarp darbuotojų, kuriuos palies pokyčiai, yra ir septyni aukšto rango specialistai, dirbę su televizijos sandoriais bei turiniu.
Dar daugiau dėmesio sulaukė sprendimas pakeisti vyriausiąją turinio vadovę Belą Bajaria. Ji prižiūrėjo tokių populiarių serialų kaip „Stranger Things“, „Bridgerton“ ir „Squid Game“ turinio kryptį, taip pat prisidėjo prie bendrovės sprendimų plėsti tiesioginių pramogų pasiūlą. Jos pareigas perėmė buvęs „Disney“ vadovas Peteris Rice’as.
„Netflix“ vadovas Tedas Sarandosas šį pasirinkimą aiškino tuo, kad konkurencija dėl kūrybingų žmonių yra didelė, o Rice’as turi patirties dirbant su talentais ir kuriant santykius su jais.
Vis dėlto vadovų pasikeitimai savaime neišsprendžia pagrindinės problemos – kaip paskatinti žmones daugiau žiūrėti „Netflix“ turinį ir užtikrinti tolesnį pajamų augimą. Tai bus svarbu ir vertinant naujos vadovybės sprendimus.
„Gabelli Funds“ portfelio valdytojas Johnas Beltonas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 6–12 mėnesių „Netflix“ akcijos pasirodė prasčiau nei platesnė rinka. Tarp galimų priežasčių jis minėjo lėtėjantį žiūrovų aktyvumą, mažesnį pajamų augimo tempą, atsargesnes pelno maržos prognozes ir pokyčius turinio vadovybėje.
Vadovai tiki tarptautinėmis rinkomis, bet pripažįsta problemas JAV.
Nepaisant investuotojų nerimo, „Netflix“ vadovai nemano, kad bendrovės augimo galimybės išseko. Jie pabrėžia, kad situacija skirtingose rinkose nėra vienoda.
Sarandoso teigimu, Lotynų Amerikoje, Europoje ir Azijoje bendrovė mato teigiamų rezultatų: auga žiūrovų aktyvumas, prenumeratorių skaičius, pajamos ir pelnas. Tai leidžia tikėtis, kad tarptautinės rinkos ir toliau išliks svarbi bendrovės augimo dalis.
Tačiau JAV padėtis, vadovų vertinimu, galėtų būti geresnė. Sarandosas pripažino, kad bendrovė šioje rinkoje neauga taip sparčiai, kaip norėtų. Jo teigimu, svarbu ne vien tai, kokį turinį „Netflix“ siūlo, bet ir tai, kaip sėkmingai jis pasiekia žiūrovus.
Vadovas taip pat pabrėžė, kad didžioji bendrovės išlaidų dalis ir beveik visos pajamos vis dar susijusios su pagrindine veikla – televizijos ir kino turiniu. Tai rodo, kad filmai bei serialai išlieka „Netflix“ verslo pagrindu, net jei įmonė ieško naujų būdų pritraukti auditoriją.
Kodėl akcijos krinta, kai bendrovė uždirba daugiau?
„Netflix“ situacija parodo vieną svarbų akcijų rinkos principą: įmonės vertė priklauso ne tik nuo to, kaip jai sekėsi vakar, bet ir nuo to, ko iš jos tikimasi rytoj. Jei investuotojai mano, kad bendrovės augimas lėtės, net ir didesnis nei prognozuota ketvirčio pelnas gali nepakeisti jų nuomonės. Netflix serialų šabloniškumas, siužeto supaprastinimas, politika kartoti esminius istorijos momentus, tam kad žiūrovai kažko nepraleistų tuo pat metu naršydami telefonuose atneša neigiamą poveikį. Srautinio vaizdo paslaugų rinka tampa vis sudėtingesnė.
Anksčiau pagrindinė konkurencija vyko tarp filmų ir serialų platformų, tačiau dabar dėl žiūrovų dėmesio tenka varžytis su beveik visu interneto pramogų pasauliu. Žmonės gali rinktis sporto transliacijas, žaidimus, trumpus vaizdo įrašus ar nemokamą turinį, todėl „Netflix“ turi nuolat įrodinėti, kodėl verta likti būtent jos platformoje.
Bendrovė į šiuos pokyčius reaguoja keisdama turinio strategiją, plėsdama sporto transliacijas, stiprindama reklamos verslą ir pertvarkydama vadovybę. Tačiau kol kas neaišku, ar šių priemonių pakaks investuotojų pasitikėjimui sustiprinti.
Kol kas „Netflix“ finansiniai rezultatai rodo, kad bendrovė ir toliau uždirba dideles sumas. Tačiau rinkai vis svarbiau ne vien tai, kiek pinigų ji uždirba šiandien, o ar sugebės išlaikyti žiūrovų dėmesį ir augti ateityje ir būtent nuo to didele dalimi priklausys, kaip investuotojai vertins bendrovę artimiausiais ketvirčiais.
