Nes taip mylėta ir girta, ir laukta, ir iškovota demokratija vėl pradeda virsti siekiu. Nes traumuota visuomenė nebesugeba mąstyti pati.
Nes sprendimas, kuris palietė 3000 piliečių ar net beveik 37 000 ar net 175 000 (visi 19-26 m. vyrai), o iš tikro beveik visus tris milijonus, buvo priimtas „per naktį“; nes visuomenė jau buvo pakankamai įbauginta, kad nesipriešintų; nes Putino režimas pradėjo karą Rytų Ukrainoje ir aneksavo Krymą, o Lietuvoje politikai ir žiniasklaida išnaudojo šitą progą galių ar antraščių paspaudimų (click‘ų) skaičiui padidinti.
Nes visuomenė pasidavė Lietuvos propagandai ir nepamąstė pati, kad galimà Rusijos agresija ir keli tūkstančiai nenorinčių eiti į privalomą tarnybą karių beveik neturi nieko bendra; niekam taip ir nepayko pagrįsti šauktinių kariuomenės naudos; nes to tiesiog padaryti neįmanoma, net mėginant sakyti, kad taip yra pigiau.
Nes nesuvokiama, kad sprendimo suskaldyta ir internete besiriejanti visuomenė yra daug pavojingiau nei tų kelių tūkstančių žioplių nebuvimas; nes norintis tarnauti nebenori ginti nenorinčių; nes nenorintys tarnauti spjauna ant uniformos ir renkasi laisvę apsispręsti; nes, šalia kitų priežasčių, nemato ką čia ginti; nes yra visiškas nusivylimas įvairiausioms su valstybe susijusiomis kasdienybės sritimis.
Nes pasisakantys prieš šauktinių kariuomenę yra aktyviai ar pasyviai tildomi; nes nenorintys tarnauti ir apie tai garsiai šnekantys tampa pašaipos objektais, „KGB infiltruotais agentais“ ir valstybės priešais; nes informacijos apie protestą prieš šauktinių grąžinimą neviešina jokia svarbesnė žiniasklaidos priemonė, nors visos apie jį žino (jis gegužės 23 d., 15 val., Kudirkos a., Vilniuje); nes nenorima, kad protestas būtų gausus ir sėkmingas; nes įsivaizduojama, kad žodžio laisvės triumfas yra grėsmė Lietuvos saugumui.
Nes įbauginta visuomenė džiaugiasi Prezidentės ir kitų „vadovų“ griežta retorika, nesuvokdama, kad turbūt būtent ji kelia grėsmę Lietuvos saugumui; nes Ji vadina galingiausią savo priešą teroristine valstybe (kas galbūt tiesa, bet reiktų būti tada nuosekliai ir taip pat pavadinti didžiausią savo sąjungininkę…). Nes ji drįsta lyginti šiuolaikinę Rusija su Stalinistine ir pasakyti, kad kai kuriais apspektais šiandieninė ji dar blogesnė, ir tai nesulaukia beveik jokio dėmesio.
Nes Lietuvos nepriklausomybės vedlys Landsbergis leidžia sau pasakyti: „netoli nuo mūsų į rytus yra bepročių valstybė“, ir net pataisytas, kad galbūt, ne bepročių valstybė, o bepročio valdoma, profesorius leidžia sau nusijuokti ir pasakyti „čia detalės“, ir tai netapo skandalu; nes niekas to net nepastebėjo.
Nes didžiausio naujienų portalo vyriausioji redaktorė gali sau leisti vieną dieną stovėti su „Je suis Charlie“ užrašu rankose ir jau po poros mėnesių džiūgauti krata dar tik įtariamo žmogaus namuose, sakydama „Išgaudyti juos visus kaip utėles“; nes ji gali sau tai leisti, nes jos redaguojamas portalas yra skaitomiausias; nes kaip išgalėdamas jis kuria nieko nepasakančias antraštes propagandiniams arba trivialiems tekstams apie alijevas ir bunkes, kad tik paspaustumėt; nes kasdien tas portalas plauna smegenis ir šiandien pasirodžiusi antraštė tekstui apie Seimo nario Lino Balsio išsakytą kritiką svarstomam įstatymui pavadinta „išpuoliu“, yra visiškai eilinis, nuvalkiotas kasdienis pavyzdys kaip tai daroma. Nes galbūt „žurnalistai“ neįpratę mąstyti patys, nes net Prezidentė nekalba, ko su jais nesuderina iš anksto.
Nes didelė dalis skaitančių šį tekstą mintyse jau pavadino mane „vatniku“; nes daugelis daro ad absurdum elementarią, niekuo nepagrįstą sąsają – nebus šauktinių, vėl būsim Sovietų Sąjungoje.
Nes aš bijau persekiojimo dėl to, ką čia parašiau.
Kur emigruoti – turiu, jei tik leisit – spėsiu. Bet kol kas dar mėginu gyventi čia.
Nes…
