Vieną dieną žmogus gali jaustis mylimas, saugus ir nepaprastai artimas kitam, o po kelių valandų – atstumtas, išduotas ar visiškai nereikalingas. Kartais stipriai emocinei reakcijai pakanka neatsakytos žinutės, atšaukto susitikimo ar šaltesnio artimo žmogaus balso tono. Tai, kas aplinkiniams gali atrodyti kaip nereikšminga smulkmena, žmogui gali sukelti stiprų nerimą, pyktį ar baimę būti paliktam.
Tokie išgyvenimai gali būti ribinio asmenybės sutrikimo dalis.
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS), angliškai vadinamas borderline personality disorder (BPD), yra psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis žmogaus emocijas, savęs suvokimą, santykius su kitais ir gebėjimą kontroliuoti impulsyvų elgesį. JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas pabrėžia, kad šiam sutrikimui būdingi sunkumai valdant emocijas, nepastovus savęs vertinimas, sudėtingi santykiai ir impulsyvumas.
Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiog „sunkus charakteris“, perdėtas jautrumas ar sąmoningas noras atkreipti į save dėmesį.Žmogus emocijas gali išgyventi labai stipriai, o nurimti ir sugrįžti į įprastą būseną jam gali būti gerokai sunkiau. Šie sunkumai neretai paveikia ne vien savijautą, bet ir artimus santykius, mokslus, darbą bei kasdienį gyvenimą.
Kas iš tiesų būdinga ribiniam asmenybės sutrikimui?
Vienas pagrindinių ribinio asmenybės sutrikimo bruožų yra ryškus emocijų, savęs suvokimo ir tarpasmeninių santykių nepastovumas. JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH) nurodo, kad šis nepastovumas gali pasireikšti keliose srityse vienu metu – emocijose, santykiuose, savęs vertinime ir elgesyje.
Remiantis Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostiniais kriterijais (DSM-5), sutrikimui būdingi intensyvūs emociniai svyravimai, impulsyvumas, nestabilūs santykiai ir iškreiptas savęs suvokimas. Šie požymiai dažnai pasireiškia kartu ir sudaro nuoseklų elgesio bei emocinių reakcijų modelį.
RAS turintys asmenys dažnai siekia artimų ir saugių santykių, tačiau kartu gali patirti stiprią atstūmimo ar palikimo baimę. Tyrimai rodo, kad net nedideli tarpasmeniniai signalai, pavyzdžiui, sumažėjęs dėmesys ar kritika, gali sukelti intensyvias emocines reakcijas. Dėl to gali pasireikšti prieštaringas elgesys – vienu metu siekiama artumo, tačiau kartu imamasi veiksmų, kurie gali apsunkinti santykių stabilumą.
Pagrindiniai požymiai gali būti labai įvairūs
Ne visi RAS turintys žmonės jaučiasi ir elgiasi vienodai. Vieniems daugiausia sunkumų kyla santykiuose, kitiems – valdant emocijas, pyktį ar impulsyvų elgesį. Skiriasi ir simptomų stiprumas bei dažnumas.
Dažniausiai su ribiniu asmenybės sutrikimu siejami šie požymiai:
- stipri baimė būti paliktam ar atstumtam,
- intensyvios ir greitai besikeičiančios emocijos,
- artimi, tačiau nepastovūs santykiai,
- nepastovus savęs suvokimas ir savęs vertinimas,
- ilgai trunkantis vidinės tuštumos jausmas,
- sunkiai valdomas pyktis,
- impulsyvūs ir rizikingi sprendimai,
- atsiribojimo nuo savęs ar aplinkos pojūtis, ypač patiriant didelį stresą,
- savęs žalojimas ar mintys apie savižudybę.
RAS gali paveikti ne tik santykius su kitais žmonėmis, bet ir santykį su pačiu savimi. Vieną dieną žmogus gali savimi pasitikėti, turėti aiškių planų ir jaustis vertingas, o kitą – visiškai nusivilti savimi. Gali keistis gyvenimo tikslai, vertybės ar požiūris į tai, kokiu žmogumi norima būti. Kai kuriuos žmones taip pat lydi stiprus vidinės tuštumos jausmas – tarsi gyvenime nuolat kažko trūktų, o net malonūs įvykiai nesuteiktų ilgalaikio pasitenkinimo.
Kai emocinis skausmas tampa sunkiai pakeliamas, gali pasireikšti impulsyvus elgesys. Tai gali būti neapgalvotas pinigų leidimas, pavojingas vairavimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis, persivalgymo epizodai ar staigus santykių, darbo bei mokslų nutraukimas.
Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir savęs žalojimas. Tai vienas rimčiausių sutrikimo požymių. Nors savęs žalojimas kartais tampa bandymu sumažinti labai stiprų emocinį skausmą, bet kokios mintys apie savižudybę ar bandymai susižaloti visada turi būti vertinami rimtai ir reikalauja profesionalios pagalbos.
Ar ribinį asmenybės sutrikimą galima nustatyti testu?
Internete galima rasti nemažai testų ir klausimynų, siūlančių pasitikrinti, ar žmogus turi ribinį asmenybės sutrikimą. Tokie klausimynai gali padėti atkreipti dėmesį į patiriamus sunkumus, tačiau jie negali patvirtinti diagnozės.
Vieno kraujo, smegenų ar psichologinio testo, kuriuo būtų galima nustatyti RAS, nėra. Diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistas, vertindamas žmogaus emocijas, elgesį, santykius, impulsų kontrolę ir gyvenimo istoriją. Taip pat svarbu įvertinti, ar simptomų nepaaiškina kitas psichikos sveikatos sutrikimas.
Keli atpažinti simptomai, internetinis testas ar socialiniuose tinkluose pamatytas vaizdo įrašas dar nereiškia, kad žmogus turi RAS. Apie sutrikimą kalbama tada, kai tam tikras emocijų, mąstymo ir elgesio modelis yra ilgalaikis, kartojasi įvairiose gyvenimo situacijose ir reikšmingai apsunkina kasdienį gyvenimą.
Kodėl atsiranda ribinis asmenybės sutrikimas?
Vienos konkrečios priežasties mokslas nėra nustatęs. Manoma, kad sutrikimo atsiradimui gali turėti įtakos kelių veiksnių derinys – paveldimumas, biologiniai ypatumai, aplinka ir žmogaus gyvenimo patirtys.
Dalis RAS turinčių žmonių vaikystėje yra patyrę nepriežiūrą, smurtą, artimo žmogaus netektį, atskyrimą nuo globėjų ar nestabilius šeimos santykius. Vis dėlto trauma nėra būtina šio sutrikimo sąlyga. Ne kiekvienas sunkių išgyvenimų patyręs žmogus susirgs RAS, o ne visi šį sutrikimą turintys žmonės yra patyrę ryškią vaikystės traumą. Todėl būtų klaidinga ieškoti vieno konkretaus įvykio, kuris visais atvejais būtų „sukėlęs“ sutrikimą.
Ar sutrikimą galima gydyti?
Taip. Nors anksčiau ribinis asmenybės sutrikimas buvo laikomas sunkiai gydoma būkle, šiandien požiūris į jo gydymą pagrįstas teigiamais rezultatais.
Pagrindinis RAS gydymo būdas yra psichoterapija. Viena geriausiai žinomų yra dialektinė elgesio terapija (DBT), kurios metu žmogus mokosi atpažinti ir valdyti stiprias emocijas, mažinti impulsyvias reakcijas, išgyventi emocinį skausmą nežalodamas savęs ir kurti stabilesnius santykius.
Taip pat gali būti taikoma mentalizacija grįsta terapija, schemų terapija ir kiti psichoterapijos būdai. Nėra vieno gydymo metodo, kuris būtų tinkamiausias visiems – pagalba turi būti pritaikyta konkrečiam žmogui ir jo patiriamiems sunkumams.
Svarbiausia žinia yra ta, kad žmogaus būklė gali reikšmingai pagerėti. Tinkamai gydomi žmonės gali išmokti geriau suprasti savo reakcijas, valdyti stiprias emocijas, rečiau patirti krizes ir kurti stabilesnius santykius. Pasveikimas nebūtinai reiškia, kad stiprios emocijos visiškai išnyksta – dažniau žmogus išmoksta jas atpažinti ir išgyventi saugesniu būdu.
Supratimas gali būti toks pat svarbus kaip ir pagalba
Gyventi šalia RAS turinčio žmogaus gali būti sudėtinga. Padėti gali supratimas, gebėjimas išklausyti ir nenuvertinti žmogaus savijautos.
Tokios frazės kaip „tu per daug reaguoji“ ar „nusiramink“ dažniausiai nepadeda. Svarbu skatinti žmogų kreiptis pagalbos, bet kartu nepamiršti ir savo ribų.
RAS vis dar gaubia stereotipai, tačiau jie nepadeda suprasti žmogaus patirties. Diagnozė nėra žmogaus tapatybė, o tinkama pagalba gali padėti kurti stabilesnį ir visavertiškesnį gyvenimą.
