Mokslinė fantastika šiandien išgyvena tikrą renesansą. Naujos kartos serialai nebesiremia vien futuristiniais efektais ar kosminiais mūšiais – jie kalba apie žmogaus sąmonę, technologijų keliamas grėsmes, visuomenės skilimą ir ateities moralines dilemas.
Pastaraisiais metais fantastiniai serialai tapo drąsesni, filosofiškesni ir emociškai gilesni nei bet kada anksčiau. Vieni jų kviečia tyrinėti tolimas galaktikas, kiti – alternatyvias realybes, paslaptingas civilizacijas ar postapokaliptinį pasaulį, kuriame žmonija bando išlikti.
Šiame straipsnyje apžvelgsime 10 įsimintinų naujos kartos fantastinių serialų, kurie išsiskiria originaliomis idėjomis, stipria atmosfera ir gebėjimu ilgai išlikti mintyse po paskutinių titrų.
10. „Foundation“ (2021 – )
„Foundation“ tai mokslinės fantastikos serialas, paremtas itin žymia Isaaco Asimovo trilogija tokiu pačiu pavadinimu. Serialas buvo išleistas 2021 metų rugsėjį ir jį sudaro šešios serijos, tačiau praėjus vos mėnesiui po premjeros pranešta, jog kuriamas ir antrasis serialo sezonas.
Serialo „Foundation“ veiksmas vyksta tolimoje ateityje, kurioje žmonija paplitusi taip plačiai už Žemės ribų, jog kartais pamirštama, kad būtent iš Žemės atkeliauja gyvybė. Serialas prasideda nepaprastai gabios matematikės Gal Dornik (Lou Llobellas) kelione į Trantorą, pačią Galaktinės imperijos širdį, kad galėtų dirbti kartu su matematiku Dr. Hariu Seldonu (Jaredas Haris). Tipiškas, aukštumų siekiantis, filosofijos genijus Seldonas specializuojasi „psichoistorijos“ srityje, o tai reiškia, kad naudodamas matematiką jis gali nuspėti Imperijos žlugimą, o kartu su ja ir civilizacijos, kadangi vos pradėjus byrėti Imperijai, žmonija tūkstančiams metų pasinertų į tamsiuosius laikus. Tačiau to būtų galima išvengti, jei visi paklausytų Seldono įspėjimų ir imtųsi veiksmų, užkirsiančių kelią artėjančiai katastrofai. Tokios pranašystės paverčia Seldoną grėsme valdančiųjų klasei, Genetinei Kleono dinastijai, kuri dėl nuolatinio klonavimo išsilaikė savo pozicijoje daugybę metų. Kaip bebūtų, Seldonas ir Galas suburia mokslu pasitikinčių žmonių grupelę nuošalioje planetoje, vadinamoje Terminus, kad galėtų pastatyti žinių pamatus (angl. Foundation) ir kad žmonija turėtų tam tikrą pradžios tašką po to, kai baigsis poakopaliptinės tamsos periodas.
Seriale yra daugybė išties šokiruojančių ir įtraukiančių siužeto vingių, tačiau viena labiausiai stebinančių ir įtraukiančių yra šeimyninė Genetinės Kleono dinastijos drama. Imperiją valdo pirmojo Imperatoriaus Kleono klonai: jauniausias brolis Aušra (Cassianas Biltonas), kurio darbas stebėti ir mokytis; vidurinysis brolis Diena (Lee Pace‘as), kuris valdo; ir vyriausiasis brolis Žara (Terrence‘as Mannas). Šis įdomus politinis vienetas kelia daugybę įdomių klausimų apie individualumą ir apie tai ar įmanoma progresuoti be esminių pokyčių. Ir nors originalioji Asimovo trilogija pasižymi veikėjų gausa (dėl to, kad siužetas tęsiasi visą tūkstantmetį), seriale „Foundation“ susikoncentruojama į grupelę pagrindinių veikėjų ir gilinamasi į jų asmeninius ir tarpusavio santykius, gyvenimiškas ir egzistencines problemas, viską pagyvinant futuristiniais elementais, įmantriomis technologijomis ir žmogiškomis emocijomis.
9. „Silo“ (2023 – )
Distopinėje ateityje, kur bendruomenė gyvena milžiniškame bunkeryje, esančiame šimtus aukštų po žeme, 10 000 žmonių gyvena visuomenėje, suvaržytoje taisyklių, kurios, jų manymu, skirtos juos apsaugoti.
Pagal Hugo Howeyjaus mokslinės fantastikos romanų seriją sukurto Apple TV+ serialo „Silo“ veiksmas vyksta požeminėje struktūroje, esančioje šimtus aukštų giliai po Žemės paviršiumi. Jos gyventojams pasakojama, kad pasaulis už bunkerio ribų dėl jiems ne visai aiškių priežasčių buvo paverstas nedraugišku dar gerokai prieš jiems gimstant. Todėl vienintelis jų ryšys su pasauliu virš jų yra per kamerą, kuri, kaip manoma, tiesiogiai transliuoja Žemės paviršiaus vaizdą.
Viena iš pagrindinių veikėjų Alison (akt. Rashida Jones) pradeda girdėti šnabždesius, kad „Silo“ valdžia meluoja jo gyventojams, kad juos kontroliuotų. Ji bijo pasidalyti šiais įsitikinimais su savo vyru, kuris, pasirodo, yra šerifas (akt. Davidas Oyelowo), nes „Silo“ – tai vieta, kur už nesutikimą ir nepritarimą gali būti baudžiama.
Ten galioja viena nekintama taisyklė: Neprašyk išeiti. Kiekvienam, kuris paprašo išvykti, turi būti leista tai padaryti, bet tuomet niekas niekada negrįžta.
Į šią unikalią scenografiją įtraukiama daugybę kitų įdomių personažų, kol susitelkiama į Džuljetą. Ji dirba mechaniniuose aukštuose, „Šilo“ apačioje, tuose, kurie užtikrina, kad viskas veiktų. Džiuljeta įsitraukia į teisėsaugininkės veiklą, kai tiriama paslaptingą savižudybė, ir galiausiai ji perima vadovavimą, kol bunkeryje neįvyko dar keistesnių dalykų. Ar ji gali pasitikėti teismų sektoriumi, kuriam vadovauja įspūdinga figūra vardu Simas (kitaip Common)? O kaip dėl baisaus technologijų prižiūrėtojo, kuris baudžia žmones už neteisingos informacijos skelbimą internete?
Įdomus ir įtempto siužeto, emocijų kupinas serialas, kuris tikrai vertas fantastikos mėgėjų dėmesio.
8. „3 Body Problem“ (2024)
„Netflix“ seriale „3 Body Problem“ žmonijai grasinantys ateiviai tiki, kad galima padaryti daug iš kažko mažo. Tiksliau, jie gali skelti vieną protoną į kelis aukštesnius matmenis, todėl gali atspausdinti planetos paviršiaus ploto grandines kompiuteriu ant mažesnės už smeigtuką dalelės.
„3 Body Problem“, drąsi Liu Cixin mokslinės fantastikos trilogijos adaptacija. Pirmasis sezonas, kuriame Liu išradimai ir fizikiniai paaiškinimai perkeliami į ekraną su vizualine didybe, įspūdžiais ir „wow“ akimirkomis yra puikus. Jei kas nors ir stabdo jį nuo geriausio mokslinės fantastikos serialo titulo, tai veikėjai, kuriems galėtų praversti kokia nors ateivių technologija, suteikianti jiems papildomą dimensiją ar dvi. Tačiau serialo mastas ir protu nesuvokiami posūkiai paliks jus su pernelyg spindinčiomis akimis, kad tai pastebėtumėte.
Pradėję nuo baigtų George’o R. R. Martino romanų, Benioffas ir Weissas pavertė šiuos didelės apimties veikalus svaiginančia „spragėsių televizija“ su epiniais mūšiais ir intymiais pokalbiais. Istorija čia labai įdomi. Serialas iš anksto praneša apie savo užmojį, pradėdamas vieša kinų mokslininko egzekucija per Mao kultūrinę revoliuciją, o paskui peršoka į dabartį, kai nepaaiškinamu būdu miršta daugybė žymių fizikų.
Šios mirtys gali būti susijusios su keletu keistų reiškinių. Visame pasaulyje dalelių greitintuvuose atliekamų eksperimentų metu staiga paaiškėja, kad pastarųjų kelių dešimtmečių tyrimai yra klaidingi. Genialiems mokslo protams siunčiamos nežinomos kilmės futuristinės ausinės, kviečiančios juos prisijungti prie neįtikėtinai tikroviško virtualios realybės žaidimo. Be to, vieną naktį visos žvaigždės danguje ima mirksėti.
Visa tai leidžia manyti, kad šioje visatoje veikia pažangi jėga ir tai prasideda kaip detektyvinė mįslė, kurią tiria susikrimtęs žvalgybos tyrėjas Klarensas Da Ši (akt. Benedictas Wongas), ir ji perauga į gresiantį pasaulių karą. Iš pradžių neaišku, ko nori ateiviai ir ką jie gali padaryti, kad gautų tai ko nori… Didžioji dalis pirmojo sezono siužeto paimta tiesiai iš Liu kūrinio. Didžiausi pokyčiai yra istorijos struktūroje ir vietovėje. Liu trilogija, nors ir plati, daugiausia dėmesio skyrė kinų personažams ir turėjo konkrečiai Kinijos istorinį ir politinį atspalvį. Benioffas, Weissas ir Woo globalizavo istoriją, perkeldami didžiąją dalį veiksmo į Londoną, kuriame vaidina įvairių etninių grupių atstovai.
Seriale gausu azarto, ambicijų ir galaktikos padarų smegenų vingių. Be abejo, tokią istoriją sunku išvystyti nuo pradžios iki galo, tačiau koks neapsakomas jaudulys apima kai kuriama galvą susukanti visata, kurioje toks pavojaus, kad ji tuoj sugrius. Serialą būtina pamatyti mokslinės fantastikos gerbėjams.
7. 1899 (Netflix, 2022)
Jantje Friese ir Baran bo Odar neabejotinai yra vieni iš žymiausių vardų televizijos šou pasaulyje, išgarsėję dėl serialo „Dark“. Sukurdami šią produkciją jie užkėlė sau aukštą kartelę, tačiau po dvejų metų pasirodė netgi dar įspūdingesnis jų darbas – „1899”. Likus 13-ai metų iki Titaniko sudužimo, „1899”, atrodo, vija tą patį siužeto siūlą – paslaptingas laivas, pavadintas graikų mitologijoje pragaro vartus saugančio grasaus trigalvio šuns vardu Cerberis, su krūva daugiataučių keleivių iš Europos išplaukia į pažadėtąją žemę – Ameriką. Tačiau vandenyne laive pradeda dėtis keisti dalykai ir išsvajota kelionė virsta gąsdinančia moksline fantastika.
Serialio kūrėjai bandė atkurti tų laikų migracijos autentiką, taigi ieškojo aktorių, kurie būtų kuo skirtingesnių tautybių – aktorių kolektyvas surinktas iš visos Europos. Maža to, Friese ir bo Odar leido daugiataučiams personažams kalbėti jų gimtąja kalba, taigi nors svarbia informacija veikėjai keičiasi anglų kalba, seriale galite išgirsti ir prancūzų, kantonų, lenkų, portugalų, ispanų, danų bei vokiečių kalbas. Tie patys autoriai seriale „Dark“ siekė atskleisti kultūrinius įvairių Vokietijos istorijos laikotarpių skirtumus, taigi galima sakyti, kad kultūrinis reliatyvizmas įeina į jų kūrybos braižą.
Aštuoniuose serialo epizoduose pristatoma įvairių idėjų: pasitaiko kelionių laiku ir erdve, slaptų portalų, kraupių vaikų, politikavimo; scenos taip pat apima platų emocinį diapazoną: vienos atrodo perdėm vangios, o kitos intensyvios ir įtemptos, gal netgi sunkios.
Veikėjai nepaisydami kalbos barjero bando dirbti kartu ir rasti išeitį iš juos užklupusios sudėtingos situacijos, o nepaisant kultūrinių skirtumų juos vienija bendražmogiškas traumos aspektas. Žiūrint serialą pamažu mums atsiskleidžia personažų arkos bei jų motyvacija – kiekvienai serijai skirta po veikėją, – maža to, mums rūpi, kad jiems viskas baigtųsi gerai, ir norime sužinoti, kas jiems nutiks toliau.
Serialo intrigos nėra akivaizdžios, o paslapčių raktas slypi ten, kur mažiausiai tikėtumėmės. Galiausiai tai puikiai išpildytas siaubo ir mokslinės fantastikos žanras. Jei jums patiko žiūrėti „Dark“, neabejotinai patiks ir naujausias Friese ir bo Odar darbas „1899”.
6. „The Peripheral“ (2022)
Naujas mokslinės fantastikos serialas pristato 2032 metus – pasaulis jau įgavęs futuristinį braižą, tačiau tai dar ne ateitis. Seriale – tai dabartis, o pagrindinė veikėja Flinė (Chloë Grace Moretz), dirbanti 3D spaustuvėje ir su broliu Burtonu (Jack Reynor) besirūpinanti sergančia motina, tuoj išvys ir tolimuosius 2099 metus.
Brolis su seserimi vos suduria galą su galu, todėl bando uždirbti papildomų pajamų už turčius žaisdami virtualiosios realybės žaidimus. Jie už pinigus padeda prastiems, bet turtingiems žaidėjams pakilti savo lygoje. Flinė, tiesą sakant, yra netgi geresnė žaidėja už Burtoną, tačiau virtualiame pasaulyje, išaiškėja, moterys nėra taip vertinamos kaip vyrai, be to, ji ir pati nenori atitrūkti nuo realybės, tačiau kartais padeda broliui. Ji net nenutuokia, kad žaidimukai nuves ją taip toli. Pasirodo, kad jų rankose atsiradęs virtualios realybės šalmas nukelia ne į virtualią realybę, o į ateitį. Tačiau ateitis – ne tokia nepavojinga kaip virtualioji realybė ir gali paveikti faktinę realybę. Ateityje ne tik galima palakstyti motociklu futuristiame Londone bei paflirtuoti su žaviomis moterimis, bet ir gauti lupti bei įsigyti nepageidaujamą, pikta linkinčią uodegą, lipančią ant kulnų.
Serialas yra paremtas to paties pavadinimo Viljamo Gibsono knyga, kuri išėjo 2014 metais. Pasak rašytojo, jo ateities scenarijai niekad nėra pernelyg atitrūkę nuo dabarties ir viskas, ką perskaitome jo knygose, iš esmės turi sąsajų su mūsų laikais. Juk virtuali realybė jau yra pasirodžiusi ir tik laiko klausimas, kada jos veikimo aplitudė išsiplės. Seriale ir knygoje dar paliečiami tokie šiuolaikinės tikrovės aspektai kaip meilė per nuotolį. Ar gali tarp žmonių užsimegzti jausmai, jeigu jie neturi fizinio kontakto vienas su kitu?
Scenarijų serialui parašė „Westworld“ kūrėjai Liza Joy ir Džonatanas Nolanas. Scenaristai knygos siužetą pritaikydami ekranui šį tą jame pakeitė, tačiau, pasak Gibsono, matyti, kaip jo kūrinys transformuojasi, jam tik dar įdomiau. Televizijos scenaristai sutarė, kad rašytojo darbus dėl daugiasluoksnio siužeto nėra lengva perkelti į ekraną, tačiau visi sutiko, kad seriale „The Pheripheral“ įdomu nagrinėti, kokią vietą technologijų kontekste užima žmogus.
5. „Night Sky“ (2022)
Originaliame „Prime Video“ seriale „Night Sky“ J. K. Simmonsas ir Sissė Spacek vaidina ilgametę sutuoktinių porą, kuri turi savo mažą dangaus gabalėlį. Metaforine prasme tai jų ilgamečiai, išgyventi santykiai, kuriuose Franklinas Jorkas (akt. Simmonsas) dabar rūpinasi savo sergančia žmona Irene (akt. Spacek). Tiesiogine prasme – tai jų vaizdas į kažkokią tolimą oranžinę-violetinę planetą, kurį suteikia slaptas portalas jų pašiūrėje. Jie tiksliai nežino, kas tai per planeta ir kaip viskas ten veikia, nors ir apsilankę joje daugiau nei 800 kartų. Jiems tai kaip kelionė prie raminančio ežero, apie kurį niekas kitas nežino. Tačiau planeta žavinga, ir visa ji priklauso jiems.
Tai įdomi ir smalsi pradinė mokslinės fantastikos istorijos apie tokios partnerystės stebuklą prielaida. Autoriaus Holdeno Milerio suktas, sentimentalus serialas trokšta paslapties dėžutės pasakojimo intrigos su savo portalu. „Night Sky“ susijęs su artimųjų globos, netekties ir senėjimo temomis, bent jau iš pradžių su švelnia Franklino ir Irenos istorija, kuri galėjo būti kažkas panašaus į „Sundance“ nepriklausomą filmą.
Tačiau nuo Jorkų paslapties stebuklo atitraukiamas dėmesys, kad į narstomą pasaulį yra įtraukiami įvairūs pagalbiniai personažai: jų anūkė Denisė (akt. Kiah McKirnan) grįžta iš Čikagos su savo pačios krize, sužeista sielvarto dėl prieš daugelį metų prarasto tėvo Maiklo (akt. Angus O’Brien) ir nežinomybės, ką daryti su savo gyvenimu. Tuo tarpu įkyrus kaimynas Baironas (akt. Adam Bartley) patiria savų nusivylimų, bandydamas kažką nuveikti jų mažame Farnsvorto miestelyje Ilinojaus valstijoje ir tuo pat metu stengdamasis pelnyti barnio kaimyno Franklino pagarbą. Tai emocinės kelionės, kurios serialui steikia šokia tokią jėgą.
Jorkų gyvybėms iškyla pavojus, kai visame pasaulyje staiga nutinka keisti dalykai: į situaciją įsitraukia dar vienas vyras, vardu Džudis (akt. Chajus Hansenas), turintis savų sąsajų su portalu. Jo tikroji kilmė atrodo vis miglotesnė ir miglotesnė, net ir tada, kai jis atsiduria Jorko namų viduje, kur juo rūpinamasi. O kažkur kitur pasaulyje motina Stela (akt. Julieta Zylberberg) ir jos dukra Toni (akt. Rocío Hernández) taip pat atsiduria panašioje situacijoje ir turi savų saugomų paslapčių, susijusių su šiuo reiškiniu. „Night Sky“ žaidžia su visų jungtimi taip, kad tik priešpaskutiniame pirmojo sezono epizode įgauna pagreitį.
Seriale „Night Sky“ visi saugo paslaptis, kuriomis bijo pasidalyti, net ir tokiuose amžinuose santykiuose kaip Franklino ir Irenos ar Stelos ir Toni. Tačiau paslaptys atsiperka, nes čia jos tampa keliu į siužeto posūkį, kartais tarnaujančiu nedidelėms, antraeilėms siužeto linijoms, susijusiomis su kokios nors švytinčios smulkmenos, kurią vos spėjame suprasti, įsigijimu. Visą tą laiką Jorkų pašiūrėje yra tas portalas, kuris skatina visus šiuos emocingus apsilankymus ir gyvenimą keičiančius nuotykius. Tai tokia akivaizdi pasakojimo priemonė, paslapties skrynelė, kurią reikia įvertinti vien dėl to, kad ji egzistuoja. Tai gan ramus, neišsišokantis, atpalaiduojantis serialas, kuris nėra pernelyg drąsus ir puikiai tinka kai norisi kažko ramaus, tačiau ir įtraukiančio.
4. „Užauginti vilkų“ (Raised by Wolves, 2020)
Tai Aarono Guzikowskio sukurtas amerikietiškas mokslinės fantastikos dramos serialas. Pirmas dvi serijas režisavo Ridley Scottas, kurio režisūrinių filmų sąraše puikuojasi tokie kūriniai, kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, „Gladiatorius“ ir „Svetimas“. Serialą sudaro vienas sezonas su 10 serijų, o antrasis sezonas dar kuriamas. Pagrindinius vaidmenis seriale atlieka Amanda Collin, Abubakaras Salimas, Niamh Algar ir Travisas Fimmelis.
„Užauginti vilkų“ veiksmas vyksta paslaptingoje planetoje „Kepler-22b“. Po Žemėje įvykusio karo tarp tikinčiųjų ir ateistų, žmonijos išlikimas kabo ant plauko. Du androidai – Tėvas ir Motina – pabėga iš nuniokotos Žemės ir kartu su savimi pasiima 12 embrionų bei priemonių jiems užauginti ne itin žmogaus gyvybei palankioje planetoje. Androidai užprogramuoti taip, kad rūpintųsi žmonių vaikais, saugotų juos ir paruoštų gyvenimui, kuris laukia, kai tėvai androidai nustos funkcionuoti. Tačiau vaikams augant androidai supranta, kad įdiegti jiems ateizmo idėjas nebus taip lengva, kaip tikėtasi iš pradžių. Vieną dieną, į „Kepler-22b“ atskrenda karą išgyvenusių tikinčiųjų, vadinamų „Mithraic“, arka, o šis įvykis kaip reikiant sukrečia Tėvo ir Motinos santykius, nes vienas nori, kad žmonių vaikai turėtų ryšį su savo rūšies atstovais, o kitam ši idėja atrodo neįmanoma.
Šis serialas vaizduoja ryšį ir konfliktus tarp žmonijos ir dirbtinio intelekto, vienų ir kitų galią bei ribas, taip pat religinius impulsus, o melsvai pilka spalvų paletė padeda lengviau įsijausti į nežemiškai fantastinį pasaulį, egzistuojantį už mūsų supratimo ribų.
4. „Severance“ (2022 – )
Tai nepakartojamas amerikiečių mokslinės fantastikos psichologinis trileris apie menamą įmonę „Lumon Industries“, kurioje imamasi tam tikrų eksperimentų su darbuotojais. Įmonės duomenų analitikams yra atliekama „padalijimo“ procedūra, kuri suskirsto atmintį į dvi dalis – darbinę ir asmeninio gyvenimo. Taigi žmogus, su kuriuo atliekamas eksperimentas, pasidalina į „vidinį agentą“ ir „išorinį agentą“, kurie ničnieko nežino vienas apie kitą. Tai reiškia, kad darbuotojas darbe atlieka savo darbą be jokių išorinių trikdžių ar nepageidaujamų minčių, o palikęs darbo vietą neapsunkintas darbinių rūpesčių sau laimingai gyvena kaip jam patinka. Argi ne svajonė?
Tokiam eksperimentui pasirašė ir Markas (Adamas Skotas), duomenų analitikas. Negalėdamas ištverti sielvarto dėl žmonos mirties, jis nusprendė, kad geriau pusę laiko, kai yra sąmoningos būsenos, praleisiąs visiškoje užmarštyje. Beje, duomenų analikai nė kiek nenutuokia, su kokiais duomenimis turi reikalų, o tiesiog aklai seka nurodymus ir nieko neklausinėja, nes taip nustatyta įmonės potvarkiuose. Maža to, juos seka akyla niekad nesišypsančios ir griežtos vadovės Harmonijos (Patricija Arketė) akis, o jai talkina jos padėjėjas ponas Milčikas (Tramelis Tilmanas).
Viskas taip ir toliau būtų klostęsi ramiai, jeigu nebūtų išaiškėję, kad įmonė slepia nedorus darbus ir ne be reikalo siekia nubukinti savo darbuotojus. Kai kam pavyko pasprukti iš šio užburto rato. Toks žmogus pasirodo Markui, kai jis gyvena savo įprastą rutiną išoriniame pasaulyje. Tai Marko buvęs kolega ir geriausias draugas Pytis, kurio Markas neatsimena dėl „padalijimo“. Pasirodo, Pyčiui buvo atkurta atmintis ir jis žino nemažai informacijos apie nešvarius „Lumon“ darbelius. Dėl šios priežasties turi nuolat slapstytis.
Nors pradžioje užtrunka, kol susipažįstame su serialo pasauliu, tačiau kantriems visada atlyginama – toliau einantys įvykiai gniaužia kvapą, o jei ne taiklus humoras, greičiausiai mes visai panirtume į egzistencinę neviltį, kadangi šio pasakojimo pasaulis yra gan niūrus, tačiau kartu jis ir be galo gražus bei jautrus, pažymėtas puikaus Beno Stilerio, kuris režisavo pirmąsias serijas, stiliumi.
3. „Tales from the Loop“ (2020)
Serialas „Tales from the Loop“ – visiškai kitoks tiek savo turiniu, tiek kūrimo istorija. Mokslinės fantastikos žanro kūrinys paremtas ne knyga ar tikrais įvykiais, o paveikslų serija – švedų dailininko Simono Stålenhago kuriami piešiniai tapo pagrindu visai serialo istorijai. Veiksmas vyksta aštuntajame dešimtmetyje, tačiau serialo kūrėjas pabrėžia, kad šis metas pasirinktas dėl piešinių stilistikos – kampuotų mašinų kėbulų, smėlio atspalvio drabužių ir gigantiškų kompiuterių. Loop‘as – išgalvoto miestelio, Mercerio, eksperimentinės fizikos centras, įsikūręs po žeme. Tai tarsi mašina, sukurta atrasti ir atskleisti Visatos paslaptis.
Pasakojimo centre – atominė šeimynėlė: Loreta (akt. Rebecca Hall), dirbanti Loop‘e; jos vyras Džordžas (akt. Jonathan Pryce), kurio tėvas Rasas sukūrė ir administruoja Loop‘ą; bei Loretos ir Džordžo sūnūs, Koulas (akt. Duncan Joiner) ir Džeikobas (akt. Daniel Zolghadri). Visi epizodai tarpusavyje nėra sujungti jokia tvirta grandimi, ir daugelyje jų susitelkiama tik į vieną ar kitą šeimos narį, o kai kuriuose jų ši šeimynėlė lieka visai nuošaly, ir visas dėmesys tenka kitiems miestelėnams. Pasak serialo kūrėjų, taip siekiama išlaikyti tą nuostabią alchemiją, kuri leidžia eiliniam žiūrovui tapatinti save su jų regimu veikėju: „Žiūrovą traukia, kai neįprasti dalykai nutinka eiliniam žmogui. Tačiau kai jis patiria per daug neeilinių reiškinių, žmogus jau nebebūna eilinis, ir žiūrovui tampa sudėtinga save lyginti su stebimu herojumi“, teigia Nathaniel‘is Halpern‘as, pagrindinis serialo kūrėjas. Todėl susitelkiama į skirtingus veikėjus, taip pat nesiekiama paaiškinti įvykių, kurie nutinka veikėjams. Tai atveria platesnį galimybių spektrą, leidžiantį kūrėjams plėtoti įvairius atradimus ir nutikimus, jų aiškinimu pernelyg neapkraunant nei savęs, nei žiūrovų.
Verta pastebėti, kad kiekvieną seriją režisavo skirtingi režisieriai. Nors visuose epizoduose jaučiamas N. Halpern‘o prisilietimas, tačiau kiekviename jų režisieriai galėjo atsiskleisti savaip, kadangi nebuvo kaustomi griežtos jungčiančios siužeto linijos. Ši naujiena mokslinės fantastikos padangėje neabejotinai sužavės savo šviežumu ir kiek kitokiu požiūriu tiek į patį sci-fi žanrą, tiek ir į serialo sąvoką.
2. „Fallout“ (2024)
Šis protingas, šmaikštus ir nepriekaištingai sukonstruotas serialas, kurio veiksmas vyksta „Fallout“ visatoje, visiškai sužavi ir linksmina savo sąlygomis. Serialo veiksmas pradedamas 1950-ųjų Amerikoje, šaltojo karo ir „raudonosios baimės“ įkarštyje, kai buvusiai televizijos žvaigždei Kuperiui Hovardui (akt. Waltonas Gogginsas) tenka dalyvauti vaikų gimtadienio vakarėlyje po to, kai jis buvo apšauktas piniguočiu. Tada, horizonte pasirodo grybo formos debesis, sprogimo banga ir apokalipsė.
Visi, kurie gali sau tai leisti, skuba į saugų pogrindį. Po dviejų šimtmečių persikeliame į 33-iąją slėptuvę, kurioje, atrodo, išgyvenusiems puikiai sekasi. Visas penktojo dešimtmečio naivumas ir gerosios to meto bruožų dalys – mandagumas, atidumas, bendradarbiavimas, kuklumas ir santūrumas – išliko, nors ir su retkarčiais pasitaikančiomis keistenybėmis. Pavyzdžiui, kasdienis mokymas naudotis ginklais ir drąsus požiūris į vengimą vesti vieną iš daugelio savo pusseserių.
Požeminė idilė sugriaunama, kai juos užpuola paviršiaus gyventojai, vadovaujami moters, vardu Moldaver (akt. Sarita Choudhury). Slėptuvės prižiūrėtojas Henkas Makleinas (akt. Kyle MacLachlan) pagrobiamas, o jo dukra Liusė (akt. Ella Purnell) nepaklūsta likusios Tarybos įsakymams ir palieka Slėptuvę, kad jį surastų. Žinoma, mergaitė yra visiškai nepasiruošusi įvairiems nuotykiams, kuriuos suteiks gyvenimas paviršiuje. Ji taip pat negali veiksmingai maskuotis ir likti nepastebėta.
Tačiau didžiausią grėsmę kelia ghuliai (paviršinio pasaulio piktadariai), ypač vienas iš jų – be nosies, mutavęs Kuperio Hovardo likutis, kuris taip pat medžioja „galvas“ ir už jas gauna atlygį. Jis pirmasis susiduria su Liuse ir tada prasideda katės ir pelės žaidimas!
Bendraautoriai Geneva Robertson-Dworet ir Grahamas Wagneris kažkaip sugeba sujungti tradicinius apokalipsės tropus su pusiau ironiškais 50-ųjų metų motyvais ir siaubo lygį siekiančiu krauju bei žiaurumu. Tai puikiai suplanuota istorija, kuri yra ir juokinga, ir sąmojinga. Istorija neslopina mūsų didėjančių emocinių investicijų į personažus, kurie sluoksnis po sluoksnio atsiskleidžia, o kartais ir netikėtai atperka save.
Serialas – absoliuti bomba. Gogginsas nuostabiai vaidina nesugadintą auksinį berniuką Kuperį, ir niekšą ghulį, Motenas suteikia gyvybės tam, kas lengvai galėtų būti tik vienaplanis vaidmuo, o Purnell puikiai suvaidina Liusės nekaltumo nuopuolį. Vis labiau auganti paslaptis 32-ojoje slėptuvėje, kai Liusės brolis Normas (akt. Moises Arias) ima įtarinėti žudikiško reido kilmę ir tariamai geranorišką Tarybą, saugojusią juos visus tuos metus, įneša dar vieną istorijos giją ir dar labiau padidina įtampą.
1. „For All Mankind“ (2019)
1969-ieji, Aleksejus Leonovas žengia pirmąjį žmonijos žingsnį mėnulyje, įsmeigdamas Sovietų Sąjungos vėliavą, paženklinančią šį kosmoso kūną „raudonuoju mėnuliu“. Tokiais įvykiais prasideda amerikiečių mokslinės fantastikos serialas „Visai žmonijai“ (angl. For All Mankind), išleistas 2019 metais, pasakojantis alternatyvią istoriją, kurioje sovietai pirmieji nusileidžia mėnulyje, Šaltojo karo kosmoso lenktynėse aplenkdami JAV.
„Visai žmonijai“ yra Ronaldo D. Muro, Meto Volperto, Beno Nedivi kūrinys. Ronaldas D. Muras ne naujokas mokslinės fantastikos pasaulyje, režisierius žinomas už serialą „Galaktikos kovos“ bei už scenarijaus redaktoriaus darbą įžymiame seriale „Žvaigždžių kelias“. Serialo veiksmas mus nukelia į XX-ąjį amžių, 60-tuosius. Retro kino gerbėjai tikrai nenusiviltų, nes minėto laikotarpio dvasia puikiai jaučiama per ekraną. Filmuota medžiaga pasižymi gelsvais atspalviais, verčiančiais patikėti, jog juostos veiksmas vyksta tikrai ne XXI amžiuje. Kino dailei taip pat skirtas nemenkas dėmesys – išpuoselėtos filmavimo aikštelės, erą atitinkančios dekoracijos, itin realistiški vaizdai iš kosmoso, apie viską pagalvotą iki smulkmenų.
„Kas jeigu?“ – klausimas, į kurį atsako serialo siužetas. Kaip ir būdinga alternatyvios istorijos žanrui, tikra istorija persipina su išgalvotais įvykiais, personažais. Kas jeigu sovietai pirmieji būtų pasiekę mėnulį? Kokią įtaką tai padarytų Jungtinėms Valstijoms? Prezidentui Ričardui Niksonui? „Visai žmonijai“ galime pamatyti atsakymus į šiuos klausimus. Tikrame pasaulyje, NASA kosmoso tyrinėjimų istorija yra kupina neišpildytų idėjų ir projektų. Seriale įgyvendinami kai kurie NASA projektai, kurie, deja, realybėje taip ir liko neįgyvendinti. Įtraukiantis siužetas neretai atitrūksta nuo realios istorijos, vaizduoja įvykius, kurie, iš tiesų, nevyko, priversdamas kvestionuoti: kas gi toliau? Seriale taip pat sprendžiama lytinės nelygybės kosmose problema, pagaliau išvystamos moterys mėnulyje. Visgi, neatsiribojama nuo seksizmo, rasizmo, diskriminacijos problemų.
60-tųjų stiliaus drama vaizduoja mums gerai žinomas istorines asmenybes, tokias kaip „Apollo 11” astronautus Neilą Armstrongą, Bazą Oldriną ir Maiklą Kolinsą, kurie seriale atlieka tik antraplanius, ar veikiau – trečiaplanius, vaidmenis. Taip pat išvystame JAV senatorių Edvardą Kenedį bei JAV prezidentus Ričardą Niksoną, Ronaldą Reiganą. Visgi, į siužetą įtraukta ir išgalvotų veikėjų dramai sustiprinti ar kai kurioms problemoms paryškinti. Serialo centre matome Edvardą Baldviną, išgalvotą astronautą, kurio karjerą stipriai paveikė sovietų kosminė sėkmė. Gordą Styvensą – astronautą, išgyvenantį peripetijas tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Šis serialas nuostabus tuo, kad seriale dominuoja ne vien baltaodžiai vyrai, kas, deja, buvo būdinga XX amžiaus kosminėje srityje. Astronautėmis čia vaizduojamos ir moterys, yra juodaodžių bei homoseksualių personažų. Ir ne tik tai – joms iš tiesų skiriamas nemenkas dėmesys. Per jas piešiamos visuomenei aktualios problemos – diskriminacija darbovietėje lyties, rasės, seksualinės orientacijos pagrindu. Veikėjos kovoja su nesąžininga sistema, kurioje, dažnai, laimi baltaodžiai vyrai. Serialas leidžia mums pamatyti Šaltojo karo kosmines lenktynes šiek tiek aršesnes nei realiame gyvenime – su daugiau dramos prieskonio, akistatos, pasekmių. Siužetas sukasi ne tik apie NASA pasaulį, politinę JAV aplinką, bet ir apie astronautų asmeninį gyvenimą. Leidžia regėti gilesnius sluoksnius – personažų patiriamą įtampą, pakilimus ir nuosmukius.
