Serialo "The Responder" kadras

Kriminaliniai serialai jau seniai peržengė paprasto „kas tai padarė?“ klausimo ribas. Šiandien jie neria gilyn į sudėtingą žmogaus psichologiją, moralines dilemas ir visuomenės šešėlines puses, kuriose tiesa retai būna juoda arba balta. Įtemptas siužetas, netikėti posūkiai ir daugiasluoksniai veikėjai – tai formulė, kuri prikausto prie ekranų nuo pirmų kadrų.

Jei ieškote serialų, kurie verčia spėlioti iki paskutinės serijos, kelia įtampą kiekvienoje scenoje ir kartu siūlo daugiau nei vien nusikaltimo tyrimą – šis sąrašas kaip tik jums.

Serialo “The Responder” kadras

10. „The Responder“ (2022)

Aktorius Martinas Freemanas košmare – tai absoliuti žiūrovų svajonė.

Penkių dalių „BBC One“ dramoje „The Responder“ jis vaidina Krisą Karsoną, policijos pareigūną, atsidūrusį ant ribos. Mes stebime jo naktines pamainas Liverpulyje, kurios grasina, praktiškai žada, peržengti jo psichinės ištvermės ribas.

Jo darbas – reaguoti į skubius iškvietimus. Jie gali būti bet kokie (nuolatinė parengties būsena tiek pat varginanti, kiek ir jaudinanti), bet beveik visada jie yra skurdo, nepritekliaus ar nevilties išraiška. Savo terapeutei (akt. Elizabeth Berrington) jis pasakoja, kad jaučiasi taip, tarsi žaistų nesibaigiantį žaidimą. „Dėvimi treningai. Kiekvieną vakarą ant mano veido atsiduria spjaudalai, ant batų – kraujas, ir tai niekada nesibaigia.“ – sako jis.

Scenarijus yra stulbinamai kietas, energingas, veržlus, jame nėra nė vieno nereikalingo žodžio ar akimirkos. Freemanas teisingai atlieka kiekvieną jo dalį. Karsonas yra žmogus, susidedantis iš pykčio, kančios ir nevilties sluoksnių, ir Freemanas pamažu nušviečia kiekvieną iš jų… Už savo vaidybą jis tikrai pelnys apdovanojimų. Po pykčio protrūkiais (dažniausiai nukreiptais prieš seklius, kurių nesibaigiantis, beprasmis nusikalstamumas ir asmeninės atsakomybės stoka griauna Karsono santūrumą), stresu ir nusivylimu, sąžinės graužatimi galima pajusti jį slegiančią depresiją. Po emocinėmis griuvėsiais dūsta geras žmogus.

Per pirmojo epizodo naktinę pamainą Karsonas padeda surinkti kūno dalis eismo įvykio vietoje, sprendžia kaimynų ginčus ir dalyvauja natūralios mirties liudijime. Važinėdamas po miestą jis patiria numatyto ir nenumatyto žiaurumo ir nekreipia dėmesio į vaikinų gaujų užgauliojimus.

Kai jam paskambina draugas Karlas (akt. Ianas Hartas) pasako, kad miesto centre dingo Keisė (akt. Emily Fairn) – vietinė „maištautoja“, o gal narkomanė. Ar jis važiuos jos ieškoti? Kai Karsonas suranda Keisę, ji pasisveikindama pasako: „Man nėra jokių orderių!“ Jis atsako: „Niekas, išskyrus mane, tavęs nenori“. Tai viena iš daugelio mažų, niūrių akimirkų, kurios ištuština tave dar nespėjus jų iki galo užfiksuoti.

Nuo epizodų tikrai sunku atitraukti akis, norisi dar ir dar. Momentai – šiame seriale svarbūs momentai ir jie yra fenomenalūs, persmelkti žmogiškumu ir neviltimi. Terapeuto kabinete atsiskleidžia istorinė žala, kai iš žmogaus į žmogų perduodamą kančią užgožia naujos, aktualesnės problemos.

Serialas „The Responder“ – greitas ir prikaustantis dėmesį kaip trileris ir sukrečiantis kaip dokumentinis filmas. Jame pasakojama apie tai, kokią žalą mūsų užuojautai ir moralei gali atnešti darbas priešakinėse linijose, kokia trapi yra kiekviena struktūra – nuo individo psichikos iki visos visuomenės – be emocinės, finansinės ir politinės paramos ir kas nutinka, kai atsiskiriame vieni nuo kitų ir nebeturime į ką atsiremti. Jei ieškote kūrinio apie šalies ir daugelio žmonių padėtį, jis yra čia.

Kadras iš serialo „Sherwood“

9. „Sherwood“ (2022)

„BBC“ dramos serialas „Sherwood“, tiesiog puikus, prasideda devintojo dešimtmečio kalnakasių streiko medžiaga. Artūras Scargillas šaukia, Margaret Tečer kalba (skausmo pritvinęs balsas, sviedžiantis jus į praeitį), policija tempia žmones iš piketo rikiuotės, vaikai rėkia. Visiems, vyresniems nei 45 metai, tai atrodo taip artima…

Šešios „Sherwood“ serijos yra susijusios su dviem šokiruojančiomis žmogžudystėmis, įvykusiomis realiame gyvenime 2004 m., netoli ten, kur užaugo rašytojas Jamesas Grahamas, Notingamšyro kalnakasybos rajone Ešfilde. Iš šių baisių įvykių tik Grahamas galėjo sukurti portretą, kuris būtų toks jaudinantis, kiek įtikinamas vietos, persunktos istorinio sielvarto ir kartėlio, kupinos asmeninių priešų ir pūliuojančių žaizdų, bet vis tiek susaistytas jų visų.

Alunas Armstrongas vaidina Garį Džeksoną, Nacionalinės kalnakasių sąjungos (NUM) tvirtą asmenį kaime, kuriame dominuoja Demokratinių kalnakasių sąjunga (UDM), kuri, tarkime, laikėsi švelnesnės pozicijos streikuojant vykstant anglies pramonės privatizavimui. Jis yra vedęs Julie (akt. Lesley Manville), kuri yra atskirta nuo savo sesers Cathy (akt. Claire Rushbrook), nors jos gyvena viena šalia kitos. Kai Garis randamas negyvas gatvėje, nužudytas arbaletu, artimiausias tyrėją dominantis asmuo yra Deanas (akt. Seanas Gilderis), su kuriuo Garis dažnai ginčydavosi. Tačiau tyrėjas taip pat atranda, kad Gario 1984 m. suėmimo įrašai yra suklastoti, nors kaltinimai buvo panaikinti įsikišus Kevinui Solsberiui (akt. Robertui Glenisteriui), vienam iš Metropoliteno policijos pareigūnų, atsiųstų iš Londono padėti vietos pajėgoms kontroliuoti smogikus. Solsberio viršininkai vėl siunčia jį iš sostinės padėti. Taip pat tarp žmogžudystės atsiranda ryšys su vietine narkotikų prekeivių šeima Sparrows. Seriale visos paslaptys tiesiog persipynę, o tai žiūrovą įtraukią į šios dramos sūkurį.

Viskas, ko galite tikėtis, yra čia. Tai dramatiško smūgio atitikmuo: rašytojas, žinantis aplinką ir temas patirtas savo kailiu, svajonių aktorius, čia yra viskas ko reikia. Kiekvienas aktorius atlieka patį geriausią darbą savo karjerose, o jų chemija perpinta, gražiomis Lewiso Arnoldo ir Beno A Williamso režisūromis, sukuria kažką dar didesnio nei tik puiki kadrų suma. Seriale, net ir tamsiausiomis akimirkomis galima rasti dėl ko nusišypsoti. Taip išlenda šio serialo nuoširdumas, jis suųildo ir džiuginą žiūrovo širdį.

Neaukodamas istorijos ar įtampos ir skirdamas smulkmenišką dėmesį į įvykių raizgalynę, santykius „Sherwood“ lėtai, subtiliai – sluoksnis po sluoksnio – stato įtraukiantį pasakojimą. Keturiasdešimt metų emocijos ir istorija su meile, kuri kruopščiai buvo paversta menu. Tai protingiausias, įtaigiausias ir labiausiai jaudinantis serialas, tokį jau seniai esame regėję. Be jokių abejonių šis serialas turėtų išlikti, išlikti mūsų prisiminimuose ir privalo būti įrašytas į knygas apie tai, kaip kurti kiną, tokį nuostabų pasaulį, kaip užburti žiūrovą ir padaryti jį universalų, įdomų visokio amžiaus stebėtojams. Tai – tiesiog nuostabu.

Kadras iš serialo „Dark Winds“

8. „Dark Winds“ (2022)

Šioje septintojo dešimtmečio žmogžudystės paslaptyje neilgai trukus pasirodo tamsus vėjas. Pirmą kartą susitinkame su Navajų tautos policininku Džo Leaphornu (akt. Zahn McClarnon) viduryje išdžiūvusių „Monument“ slėnio lygumų, kai jis priverčia prakaituotą baltąjį baikerį iškasti duobę, atrodančią kaip kapas. Ar tai gali būti įžanga į senovinį pasienio teisingumą? Kulka į kaukolę, kūnas, kurį praryja dykuma?

Iš tikrųjų tai yra apsimetinėjimas. Baikeris įpareigojamas perlaidoti kažkokius indėnų artefaktus, kuriuos pavogė. Tačiau skvarbus Leaphorno žvilgsnis rodo, kad plėšikui nebūtų gera mintis bandyti laimę pabėgti. Kaip tik tuo metu virš galvos praūžia pikti audros debesys. Tai velniškai geras personažo pristatymas, padedantis atskirti susikaupusį Leaphorną nuo kito pastarojo meto McClarnono vaidmens genčių policijoje – atsipalaidavusio, „Redbone“ mėgstančio Bigo garsioje komedijoje „Reservation Dogs“. Tačiau kunkuliuojanti audra visiškai atitinka apniukusią naujausio Alibi filmo nuotaiką.

Pagal Tony Hillermano romanų seriją „Leaphorn and Chee“, kurią devintajame dešimtmetyje pasirinko Robertas Redfordas ir kuri anksčiau buvo ekranizuota įvairiuose televizijos filmuose, sukurta „Dark Winds“ – nerimą kelianti kriminalinė drama, kurioje neskubama atskleisti Navajo tautos kultūrinių ypatumų. Filme vaidina daugiausia vietinių talentų, o dialoguose gausiai vartojama „Diné Bizaad“ kalba. Nors filmo veiksmas vyksta 1971 m., dažnai atsigręžiama į daug senesnes tradicijas, jis gali atrodyti toks pat amžinas kaip ir įspūdingas kraštovaizdis.

Įvykiai yra dvejopi. Mirtinas šarvuoto automobilio apiplėšimas Naujojoje Meksikoje baigiasi tuo, kad banditai sraigtasparniu pabėga į navajų teritoriją. Netrukus po to motelio prieigose žiauriai nužudomi du navajai – senukas ir paauglė mergaitė. Gera žinia ta, kad yra liudininkas. Bloga žinia ta, kad ji yra akla gydytoja. Žmogžudystė nepriklauso genties policijos kompetencijai, todėl Leaphornas turi pasikliauti šmaikščiu FTB ryšininku Vitoveriu (akt. Noah Emmerichas). Agentas Vitoveris, kuris leitenantą Leaphorną nuolaidžiai vadina „kemosabe“, trokšta rasti galimų įkalčių apie apiplėšimo komandą ir jų pabėgimo sraigtasparnį. Kadangi nė vienas vietinis gyventojas nekalbės su Federacijos pareigūnu, jis pasiūlo susitarimą. Suprasdamas, kad tai vienintelis būdas, kaip nužudytieji gali sulaukti teisingumo ar net skrodimo, Leaphornas sutinka.

Padedamas pajėgios genties policijos seržantės Bern (akt. Jessica Matten) ir naujai perkelto pavaduotojo Džimo Če (akt. Kiowa Gordon), Leaphornas bando rasti sraigtasparnį – nelengva užduotis, kai tavo teritorija yra didžiulė, daugiausia sausa 27 000 kv. mylių dykuma, – ir kartu bando sudėlioti iš pažiūros beprasmių motelio žudynių istoriją. Gaivina tai, kad „Dark Winds“ pernelyg ilgai neslepia kai kurių savo veikėjų motyvacijos. Leaphorną ir jo žmoną Emą (akt. Deanna Allison) slėgė asmeninis sielvartas, kuris dėl žmogžudysčių vėl iškyla į paviršių. Įžūlusis Če – universitetinį išsilavinimą įgijęs karštakošis, nenoriai grįžtantis į rezervatą po beveik dešimties metų išvykimo, – taip pat turi kitų tikslų. Abu jie atsiskleidžia iki pirmojo epizodo pabaigos. Tai sudėtinga, nuotaikinga paslaptis. Leaphornas – tai budrus empatijos, intelekto ir fizinės jėgos derinys, nuolat turintis pasverti savo instinktus ir tai, kas geriausia jo žmonėms. Tai nuostabus, daugialypis vaidmuo ir puikus serialas.

Serialo ,,Presumed Innocent” kadras

7. ,,Presumed Innocent“ (2024)

Tai trileris, paremtas Scott Turow 1987 metų bestseleriu. Šis serialas pristato sudėtingą, įtampos kupiną pasakojimą, kuris gilinasi į teisinės sistemos subtilybes, asmeninius konfliktus ir moralines dilemas. Serialas nagrinėja temas apie teisingumą, kaltę, išdavystę ir žmogaus prigimtį.

Pagrindinis serialo herojus yra Rusty Sabich, gerai žinomas ir ambicingas prokuroras, dirbantis didmiesčio teismo sistemoje. Istorija prasideda, kai Rusty gauna užduotį tirti savo kolegės Carolyn Polhemus, prokurorės, nužudymą. Netikėtai Rusty pats tampa pagrindiniu įtariamuoju šioje byloje, nes tyrimo metu paaiškėja, kad jis turėjo romaną su Carolyn.

Rusty Sabich yra sudėtingas personažas – jis yra mylimas vyras ir tėvas, tačiau jo paslaptis apie romaną su Carolyn pradeda kelti įtarimų ir abejonių jo artimiesiems ir kolegoms. Jo žmona Barbara ir sūnus Nat turės susidurti su šokiruojančiomis naujienomis, kurios gali sugriauti jų šeimą. Rusty yra pasiryžęs įrodyti savo nekaltumą, tačiau tam reikia atskleisti dar daugiau asmeninių ir profesinių paslapčių. Didelę dalį serialo sudaro teismo procesai, kurie atskleidžia teisinės sistemos mechanizmus ir veikimo būdus. Rusty gynybos advokatas Sandy Stern yra vienas iš geriausių teisininkų mieste, tačiau net ir jis susiduria su dideliais iššūkiais, kai bando apginti Rusty nuo rimtų kaltinimų. Prokurorai, norėdami nubausti Rusty, naudoja visas įmanomas priemones ir manipuliacijas, kad įrodytų jo kaltę.

Serialas nagrinėja moralines dilemas ir žmogaus prigimtį. Rusty turi susidurti su savo praeities nuodėmėmis ir priimti sprendimus, kurie turės didelį poveikį ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems. Serialas kelia klausimus apie teisingumą ir kaltę – ar žmogus gali būti teisiamas ne tik pagal įstatymus, bet ir pagal moralinius standartus?

,,Presumed Innocent“ žavi savo vizualine atmosfera. Teismų salės, tamsios ir įtampos kupinos scenos, mieste vykstantys įvykiai ir Rusty asmeninis gyvenimas yra puikiai perteikti per kameros objektyvą. Muzika ir garso takelis papildo įtampos ir dramatizmo jausmą, sukuriant gilų emocinį poveikį žiūrovams.

Serialo „The Crow Girl“ kadras

6. „The Crow Girl“

2025 m. pradžioje „Paramount+“ pristatė britų kriminalinį trilerį „The Crow Girl“, paremtą kultiniu švedų rašytojų dueto Erik Axl Sund romanu. Šešių dalių serialas išlaiko originalo tamsą, bet veiksmas perkeltas į Angliją – vietoje Stokholmo, žiūrovai panardinami į lietingą ir slogų Bristolį. Serialo scenarijų adaptavo Milly Thomas, o kai kuriuos epizodus režisavo Charles Martin ir Rebecca Rycroft.

Pagrindinėje istorijoje – detektyvė inspektorė Jeanette Kilburn (Eve Myles), tirianti keistų ir šiurpių žmogžudysčių seriją. Nukentėjusieji – jauni vyrai, kurių kūnai aptinkami su mįslingomis žaizdomis ir lidokaino pėdsakais. Tyrimui gilėjant, į pagalbą pasitelkiama psichoterapeutė dr. Sophia Craven (Katherine Kelly), kurios pacientas Carl Lowry tampa pagrindiniu įtariamuoju. Tačiau tai tik paviršius – bylos šaknys siekia giliai į praeitį, traumas ir sistemines problemas, apie kurias dažnai vengiama kalbėti.

Serialas garsėja psichologiniu gilumu ir niūria atmosfera – tai ne tik kriminalinė istorija, bet ir pasakojimas apie išgyvenimą, asmenybės skilimą ir traumos padarinius. „The Crow Girl“ išsiskiria vizualiniu stiliumi, stipria aktorių vaidyba bei įtaigiu garso takeliu, prie kurio kūrimo prisidėjo net gitaristas Slash.

Kritikai teigiamai įvertino serialo įtampą ir atmosferą, o Eve Myles pasirodymas laikomas vienu stipriausių jos karjeroje. Pirmasis sezonas palieka nemažai neatsakytų klausimų, o kūrėjai jau planuoja tęsinį.

„The Crow Girl“ – tai stiprus pasirinkimas mėgstantiems trilerius, kuriuose nusikaltimas – tik ledkalnio viršūnė, o tikrosios dramos slypi žmogaus psichikoje.

Kadras iš serialo / Netflix

5. „Dept. Q“

Detektyvinis noir žanras, regis, niekada neišeina iš mados, o Jussio Adlerio-Olseno romanų serija apie „Department Q“ yra vienas ryškiausių jo pavyzdžių. Dabar šis niūrus ir įtraukiantis pasaulis atgimsta naujame pavidale – Netflix platforma pristatė ilgai lauktą serialo adaptaciją. Su Matthew Gudu priešakyje, įkūnijančiu emociškai palaužtą, bet genialų detektyvą Carlą Morcką, serialas kelia didžiulius lūkesčius ir klausimą – ar naujoji versija sugebės prilygti knygų kuriamai atmosferai?

Nuo 2025 metų gegužės 29 d. Netflix platformoje pasirodžiusi devynių serijų kriminalinė drama „Dept. Q“ – skandinaviško noir ir Britų psichologinės dramos kokteilis, sukurtas pagal Jussio Adlerio-Olseno kriminalinių romanų ciklą pavadinimu „Department Q“ (daniškai „Avdelning Q“). Režisierius ir pagrindinis scenaristas Scottas Frankas, žinomas dėl savo darbų prie tokių projektų kaip „Valdovės gambitas“ ir „Godless“, kartu su Chandne Lakhani, Stephenu Greenhornu ir Colette Kane, šįkart persikelia į Edinburgą, įtvirtindamas tamsią, emocijų kupiną atmosferą, tarsi seną ir apleistą pastatą, kurio rūsys slepia paslaptį.

Tinklalaidėje The Peter Kafka Podcast duotame interviu Frankas pabrėžia, jog serialas išsiskiria ne tik dėl intrigos: „Žmonės dabar bijo… dauguma šiuolaikinio Holivudo turinio neturi tikros kultūrinės reikšmės“, – sakė jis, kalbėdamas, kaip „Dept. Q“ sugrąžina tradicinę pasakojimo galią ir gilumą. Ir nors kino industrijos pokyčiai diktuoja savo taisykles, Frankas išlieka ištikimas savo stilistikai, naudodamas tikrą kino meną, o ne algoritmų diktatą.

Pagrindinį veikėją, DCI Carlą Morcką, įkūnija Matthew Goodas. Tai aktorius, kurį serialo režisierius Frankas nuo pat pradžių įsivaizdavo atliekant šį vaidmenį. Goodas prisipažino: „Jie pamažu žadino mano susidomėjimą, kuris netrukus smarkiai išaugo“ (Vanity Fair). Pats DCI Carlas Morckas – sarkastiškas ir ciniškas tyrėjas, kurio elgesį formuoja giliai įsišaknijusios traumos. Kruopštus Goodo pasiruošimas tiksliai išryškino šio veikėjo savybes: jis konsultavosi su buvusiais policininkais, skaitė apie PTSD, net simbolinę teniso kamuoliukų dėžutę terapeutės kabinete laikė kaip detalią psichologinę manifestaciją.

Pirmoje serijoje matome, kaip po tragiško incidento Morckas perkeliamas į naujai įkurtą neišspręstų bylų skyrių – departamentą Q. Tai labiau politinis gestas nei realus bandymas spręsti senus nusikaltimus, todėl Carlas atsiduria rūsyje, tarp pamirštų archyvų ir tylos. Ten jis suburia keistoką, bet efektyvią komandą: neįgalų kolega Hardy (Jamie Sives), jauną ir ambicingą Rose (Leah Byrne) ir ramų, bet pavojingą Akramą (Alexej Manvelov). Įtampa kyla ne tik dėl bylų, bet ir dėl psichologinio dinamizmo – visų disciplinuotumo, kaltės ir siekio atgimti. Toks „nederantis“ kolektyvas – tai ne tik serialo siužeto dalis, bet ir atskleidžiami emocijų sluoksniai, kurie yra ypač svarbūs skandinaviškam noir.

Kelly Macdonald įkūnija terapeutę Dr. Rachelę Irving, kurios vaidmuo išsiskiria atšiauriu tiesos sakymu. Kaip pati aktorė apie savo heroję sakė, ji „nesitaikstys su jokiomis nesąmonėmis“ (The Scottish Sun). Toks personažas – ne tik psichologinis pagalbininkas Morckui, bet ir etinis kompasas šioje morališkai neapibrėžtoje aplinkoje.

„Dept. Q“ vaizduoja Edinburgą kitaip – tamsus dangus, lietingos gatvėsm ir apleisti pastatai paryškina Gothic-noir įspūdį. Kamera dažnai priartina aktorius, lėtai atskleisdama jų vidinius pasaulius, o muzika subtiliai pritaikoma situacijoms, neatitraukiant dėmesio nuo veikėjų emocijų.

5. Mare of Easttown (2021)

Tai HBO kriminalinis trileris apie vieno miestelio gyvenimą ir ten nutikusius paslaptingus įvykius. Pagrindinė veikėja Meirė (vaidina Keit Vinslet), Ystouno herojė ir policijos pareigūnė, imasi tirti vienos jaunos motinos nužudymą.

Meirė miestelyje išgarsėjo dėl nepaprastų krepšinio rungtynių, kuriose ji įmetė lemiamą tašką, o dabar sulaukusi vidutinio amžiaus ir perėjusi gyvenimo audras dirba policininke – jai iš paskos kaip šleifas velkasi neišaiškinta byla. Ji imasi darbo ne dėl pripažinimo ar nenorėdama palikti neužbaigtų reikalų – ji stengiasi pabėgti nuo praeities. Serialo veiksmas sukasi tiek apie kriminalą, tiek apie pačią paslaptingą Meirės asmenybę.

Įvykiai plėtojasi lėtai, neskubant, o paslaptis atsiskleidžia pati – tyrėjai ir aplinka veikia tik kaip katalizatoriai. Nors Meirei suteikiama daugiausiai eterio, kiti veikėjai taip pat užima savo vietą serialo siužete. Ir pats miestelis turi charakterį – apsiniaukęs, tačiau jaukus, pilnas vešlių miškų ir parkų, upelių. Būtent serialo vieta ir charakterių plėtotė buvo geriausiai įvertinta kritikų.

Kadras iš serialo „Inside Man“

4. „Inside Man“ (2022)

Kriminalinė drama apie žmogžudžius. Šįkart dėmesio centre – mirties bausme nuteistas Džefersonas Gryfas (Stanley Tucci). Šis kalinys švelnus ir nepaprastai protingas, tačiau taip jau išėjo, kad nužudė savo žmoną ir už tai sėdi mirtininkų kameroje. Jis mielai priima vizituojančius žurnalistus ir teisininkus, kurie nori geriau suprasti žmogžudžius, ir padeda jiems atrasti sprendimus į įvairiausias sudėtingas problemas. Žinoma, Džefersonas nebūtų Džefersonas, jei iš pradžių nepažaistų pelės ir katės.

Jis mums pradeda pasakoti vieno mielo vikaro, vardu Haris (Deividas Tenantas), istoriją. Įsikūręs nedideliame ramiame Anglijos kaimelyje, vikaras netikėtai sutinka kelis asmenis, kurie jo gyvenimą pakeis neatpažįstamai.

Į Hario rankas patenka USB atmintinė su pornografija, o ten pat gyvenanti nemaloni matematikos mokytoja Džanisė (Dolly Wells) netyčia ją atranda ir pagalvoja, kad atmintinė priklauso Hario sūnui Benui (Louis Oliver). Haris myli savo sūnų ir bando įtikinti kaimynę, kad jis neturi nieko bendro su rasta pornografija, tačiau Džanisė nesileidžia į kalbas. Vyras su moterimi susigrumia ir jau kitoje scenoje matome ją be sąmonės tįsančią ant rūsio grindų. Toliau ėję įvykiai iliustruoja Gryfo žodžius, kad giliai viduje mes visi esame žudikai, tik dar neatradome tinkamos aukos.

„Inside Man“ šiurpiai primena „Hanibalą Lekterį“. Nors nieko per daug siaubingo kaip ir neatsitinka, sunku nusėdėti savo vietoje stebint įkalintos moters likimą, kurią puikiai suvaidina Dolė Vals. Stenlis Tučis taip pat gerai pasidarbuoja atskleisdamas savo personažo, pretenzingo ir savimi patenkinto žudiko, charakterį.

Serialo „Long Bright River“ kadras

3. „Long Bright River“ (2025)

„Long Bright River“ – tai 2025 m. kriminalinė drama, paremta Liz Moore romanu, kurią pristato „Peacock“. Serialas atskleidžia jautrią, niūrią ir kartu įtemptą istoriją apie dvi seseris, kurias išskyrė priklausomybė, pareiga ir praeities šešėliai.

Veiksmas vyksta Filadelfijoje – mieste, kuriame opioidų krizė tapo kasdienybės fonu. Viena iš seserų – policijos pareigūnė, kita – dingusi narkomanė. Kai mieste prasideda paslaptingų moterų žmogžudysčių virtinė, detektyvė ne tik ieško nusikaltėlio, bet ir desperatiškai stengiasi surasti savo seserį, tikėdamasi, kad ši dar gyva.

Tai ne tik kriminalinis tyrimas, bet ir intymus šeimos portretas. „Long Bright River“ nagrinėja, kaip trauma, priklausomybės ir pareigos jausmas gali supainioti mūsų identitetą. Serialas vizualiai – tamsus, pilkas, bet kupinas tyliai skambančių emocijų.

Tiems, kurie vertina gilias, socialiai jautrias dramas, kaip „Mare of Easttown“ ar „The Night Of“, „Long Bright River“ – puikus pasirinkimas.

Kadras iš serialo „Under the Bridge“

1. „Under the Bridge“ (2024)

„Under the Bridge“ – jaudinančios Rebeccos Godfrey knygos adaptacija, kurioje gilinamasi į tikrą keturiolikmetės Reenos Virk, paauglės, kuri 1997 metais negrįžo namo po vakrėlio, istoriją. Seriale pasakojama iš Godfrey (akt. Riley Keough) ir vietos policijos pareigūnės (akt. Lily Gladstone) perspektyvų, atskleidžiant į bylą įsipainiojusių jos bendraamžių pasaulį.

Godfrey knyga buvo apibūdinta kaip „kriminalinių reportažų tour de force“, „greita, sukrečianti klasika“ ir „visiškai atimanti žadą“, na, serialas toks pats geras. Tai istorija apie vaiką, atsidūrusį netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Apie tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kas jai nutiko ir nustatyti, kas už tai atsakingas.

Tai, ką atranda tyrėjos kelia didžiulį nerimą ir visiškai sugniuždo širdį. Reenos nužudymu buvo apkaltinti aštuoni žmonės, septynios merginos ir vienas vaikinas, ir, kaip sako Keogh balsas už kadro serialo anonse: „jaunos mergaitės yra tos, kurias turime saugoti, o ne nuo kurių turime būti apsaugoti“. Reenos nužudymo detalės ir jo motyvai persekios vietos bendruomenę ir jus žiūrovai, dar daugelį metų.

Visada būna šiek tiek neramu dėl televizijos laidų, kuriose tikros tragedijos paverčiamos pramoga, tačiau kai tikrų nusikaltimų žurnalistika yra pateikiama tinkamai, ji gali padėti mums suprasti kaip tokios tragedijos įvyksta ir, tikėkimės, padėti užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.

Oskaro nominantė Lily Gladstone ir „Emmy“ nominantė Riley Keough pasirodo poroje, rimtame detektyviniame trileryje, kuris atrodo tarsi „True Detective“ 5 sezonas. Scenaristas ir kūrėjas Quinnas Shephardas ir laidos vedėjas Samiras Mehtas nukelia mus į kraupų nusikaltimų pasaulį ir viską vaizduoja su pagarba bei visišku realistiškumu. Puikus serialas tiems, kurie mėgsta tikras kraupias istorijas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: