„Tai kontroliuojamo atsitiktinumo vedini darbai,“ – taip apie savo kūrybą atsiliepia dailininkas keramikas Egidijus Šimatonis, vasario 18 dieną pristatęs personalinę parodą Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto kamerinėje salėje.
Visą mėnesį vyksiančioje parodoje eksponuojami įspūdingo formato keramikos kūriniai, atsiradę jungiantis dviems dailės šakoms – tapybai ir keramikai. „Tapyba ant molio“ – taip apibūdinama E. Šimatonio kūryba, praplečianti stereotipinį keramikos suvokimą. Todėl lankytojai, besitikintys pamatyti tradicinius dirbinius – indus ar skulptūros objektus – tokių dalykų parodoje neišvys. Ant molio plokštumų jungiasi sodrios spalvos, banguoja subtilūs reljefai, nutolstantys nuo konkrečių pavidalų ir įžengiantys į dvasinės patirties pasaulį.
Egidijus Šimatonis gimęs 1958 metais. 1981 metais Vilniaus dailės akademijoje įgijo taikomosios dailės dailininko (keramiko) specialybę, o 2001 metais – Vilniaus dailės akademijos (VDA) – pedagogo kvalifikaciją. Nuo 1981 metais E. Šimatonis dalyvauja keramikų parodose, pleneruose ir simpoziumuose, kurie rengiami Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje, Italijoje, Korėjoje, Rusijoje. Dailininkas mielai dalijasi savo patirtimi su jaunąja karta – bene du dešimtmečius E. Šimatonis dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, dabar mokytojauja Kauno dailės gimnazijoje, Lekėčių keramikos centre.
Paklaustas apie didžiausią įkvėpimo šaltinį E. Šimatonis neslepia, kad ypač didžiulę įtaką kūrybai teikia Rytų kultūra ir kovos menai. Keramikas nevengia dzenbudizmo praktikų, todėl iš meditacijų ir tylos gimę kūriniai fiksuoja momentinius eksperimentus ir kiekvienos akimirkos kitimą. Vis dėlto dailininkas pripažįsta, kad technologiniai sprendimai kūrybos procesą pasuka sava linkme ir netikėtumo momentas dar labiau sustiprėja. Nutinka taip, kad po kaitinimo krosnyje kūrinys tampa visai kitoks, negu tikėtasi iš pradžių. „Vis dėlto skambių pavadinimų norėčiau vengti,“ – sako E. Šimatonis, neoficialiai meno pasaulio mėgėjų vadinamas Rytų kultūros propaguotoju.
