Prie Kauno siekio tapti Europos kultūros sostine jungiasi vis daugiau kultūrai neabejingų žmonių. Šiuolaikiškas, atviras ir atsinaujinęs – tokį Kauną mato Europos kultūros sostinės programos rengėjai.
Pasak programos vadovės dr. Virginijos Vitkienės, 2022 metais planuojami keturi grandioziniai renginiai.
„Atidarymo renginys vyktų sausio mėnesį, antrasis renginys turėtų vykti Kauno dienų metu ir atskleisti Kauną per tris plotmes: viduramžiškąją, naująją – Laisvės alėją, kuria nusidriektų muzikos laboratorija su keliais tūkstančiais atlikėjų, bei XXI amžiaus Kauno centrą – Nemuno salą. Trečiasis renginys įtrauktų jaunimą, o viską vainikuotų uždarymo renginys gruodį. Kiekvienas iš šių renginių truktų po tris dienas“, – teigė V. Vitkienė.
Planuojama, jog Kaunui laimėjus teisę tapti Europos kultūros sostine, per 2017-2023 metų laikotarpį programos įgyvendinimui iš Kauno biudžeto būtų skirta 12 mln. eurų. Ši suma būtų padalyta per kelerius projekto metus: 2017 metais būtų skiriama 474 tūkst. eurų, 2018 metais – 1 mln. eurų, 2019 metais – pusė milijono eurų, 2020 ir 2021 metais būtų skiriama po 2,4 mln. eurų, o 2022 metais,– 3,9 mln. eurų. 2023 metais projektui dar tektų 1,3 mln. eurų. Europos kultūros sostinėmis tapusių miestų biudžetų vidurkis siekia apie 60 mln. eurų.
„Dalyvaujame tikrai nuostabiame iššūkyje ir vien pats dalyvavimas Kaunui duoda didžiulę reikšmę. Tam, kad paraiška galėtų būti tokia, kokią mes įsivaizduojame, Kaunas savo biudžete turi numatyti 12 mln. eurų, skirtų pasirengimui ir programos įgyvendinimui“, – tvirtino Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Prognozuojama, jog Kaunui tapus Europos kultūros sostinę į Kauną suplūstų 5000 kultūros ir meno profesionalų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių.
Amžinas miestas
„Garsus filosofas Emanuelis Levinas yra pasakęs, jog Kaunas yra amžinas miestas. Tai įkūnijama per miestiečius, jų pasakojimus, per kiekvieno iš mūsų istoriją. Kaunas taip pat yra šiuolaikinis miestas, reikia atsiverti pasauliui. Programos rengime jau dalyvauja ir vilniečiai, todėl kviečiame ir kauniečius, esančius svetur, prisijungti prie mūsų, siūlyti idėjas ir vizijas. Kaunas pasiruošęs atsinaujinti ir tai mane labai žavi“, – teigė vienas iš programos rengėjų, žurnalistas Rytis Zemkauskas.
„Kasdien projektą savo idėjomis praturtina ir prie jo prisideda vis daugiau miestiečių ir organizacijų. Šiuo metu mums talkina 50 kultūros organizacijų, šimtas miestiečių ir 70 partnerių“, – teigė paraišką rengianti menotyrininkė Ana Čižauskienė.
„Kaunas yra lietuvių moderniosios kultūros lopšys. Tai mokslo ir aukštųjų technologijų miestas, humanistikos židinys. Manau Kaunui tapus Europos kultūros sostine, miestas galėtų tapti atminties ir kūrybos tiltu Baltijos regione“, – sakė vienas iš programos rengėjų filosofas Leonidas Donskis.
Keturios kryptys
Programos rengėjai tikina, jog visi projektai bus įgyvendinami su Europos partneriais ir profesionalais. Iš viso bus keturios programų kryptys.
Pirmoji – SANTAKA – apims įvairių meno ir mokslo, kultūros ir technologijų, dizaino ir mokymosi visą gyvenimą, verslo, inovacijų bendradarbiavimo projektus. Antroji kryptis – PAINIAVA – tai nepatogios, nepelnytai užmirštos temos: žydų kultūra ir atmintis, carinės imperijos ir sovietmečio palikimo analizė, naujos fortų, tarpukario ir industrinės architektūros paveldo saugojimas.
Trečioji programos kryptis – TEMPAS. Tai dizaino, kūrybinių industrijų projektai, festivaliai, generuojantys naują kultūrinį tempą mieste ir kuriantys kultūros kapitalą. Taip pat sportas, laisvalaikis.
Paskutinė programos kryptis SĄMONĖ – tai bendruomenių įtraukimas, svetingumo ir maisto kultūros projektai, pilietiškumo stiprinimas, moksleivių, studentų, senjorų įtraukimas, aktyvus dalyvavimas, savanorystė.
Šią gegužę parengta programa bus įteikta Kultūros ministerijai. Liepos mėnesį jau bus žinoma, kurie Lietuvos miestai pateks į antrą etapą. Europos kultūros sostine tapti taip pat sieks Klaipėdos regionas, Panevėžys, Birštonas, Jonava ir Druskininkai. Daugiau informacijos galima rasti www.kaunas2022.eu
