© Remio Ščerbausko nuotr

Kaunas garsėja ištikimais teatro žiūrovais. Kauniečiai mėgsta klasikinę muziką ir dievina džiazą. Tie patys kauniečiai truputį prisibijo šiuolaikinio meno, bet per Kauno bienalės atidarymą eilėje prie durų gali stovėti ir keletą valandų. Taip kauniečius apibūdina Gintarė Masteikaitė, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandos narė.

 Dirbote „Menų spaustuvėje“. Kokia šios vietos esmė ir kokią naudą ji duoda Vilniaus miestui ir miestiečiams?

Tai viena pagrindinių šiuolaikiniam scenos menui skirtų institucijų Lietuvoje, suteikianti sąlygas dirbti ne tik šiuolaikinio šokio kūrėjams, bet skatinanti aktyviai veikti ir kitų scenos meno sričių atstovus: šiuolaikinio, fizinio teatro, šiuolaikinio cirko, kitokio teatro vaikams ir t.t. „Menų spaustuvės“ vykdomos programos padeda augti nepriklausomiems, jauniems kūrėjams, pristato užsienio kūrėjų darbus, rengia užsienio rezidencijas, organizuoja net du tarptautinius festivalius. Turimos „Menų spaustuvės“ erdvės suteikia galimybė pamatyti nepriklausomo ar viešojo sektoriaus produkciją ir prisideda prie užsienio produkcijos pristatymo Vilniuje.

Panašia institucija gali didžiuotis ir Klaipėdos miestas, tuo tarpu Kaunas, turėdamas didžiulį jaunųjų teatro ir šokio kūrėjų potencialą, stiprų tradicinį cirką ir po truputį besikuriančią šiuolaikinio cirko bendruomenę, neturi nieko panašaus. Kauno miestas tarsi juodoji skylė užsienio scenos menų žemėlapyje. Miesto gyventojai ir svečiai tik tokiomis retomis progomis kaip tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Aura“, „Centro“ ir kitų pavienių iniciatyvų metu turi galimybę pasidžiaugti užsienio kūrėjų darbais.

Miestas, neturėdamas nepriklausomos aikštelės, vadinamos Black box’u praranda jaunąją ir naująją scenos meno kūrėjų kartą, užsisklendžia savyje ir neskatina vietinio scenos meno lauko atsinaujinimo. Tokios erdvės atsiradimas Kaune ne tik suteiktų galimybę jauniesiems kūrėjams dirbti su užsienio profesionalais, bet ir stipriai stimuliuotų Kauno kultūrinį lauką ir prisidėtų prie visos Lietuvos scenos meno lauko augimo ir naujų formų atsiradimo.

Projekte „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatote Šiuolaikinio cirko ir šokio festivalio iniciatyvą. Kokie būtų tokio festivalio siekiai? Kaip šiuolaikinis šokis ir cirkas gali sudominti Kauno visuomenę ir ją prakalbinti?

Ši idėja gimė neatsitiktinai, bet, tiesą pasakius, ji šiuo metu transformuojasi į kiek platesnį kontekstą. Mano veikla visada buvo susijusi su šokiu, o pastaraisiais metais ir su cirku. Kaunas – šiuolaikinio šokio lopšys ir „Aura“ yra padariusi didelį įdirbį šioje srityje, todėl yra pagrindas, ant kurio galima daryti tokius projektus. Šiuolaikinis cirkas yra socialiausia meno forma, pristatanti ryšius su kitomis scenos meno formomis. Šiuolaikiniame cirke galima išvysti viską: visas teatro formas, šokį, koncertą, grynąjį ar dokumentinį cirką ir pan., nes dažniausiai atlikėjai turi šiuolaikinio šokio, teatro ir cirko pagrindus. Visame pasaulyje šokio ir cirko apjungimas jau tapo tendencija. Siekiama, kad šių sričių atlikėjai susitiktų, atrastų vieni kitus ir būdus kurti ir dirbti  drauge.

Šokio ir cirko meno kalba labai lengva bendrauti su žiūrovu, šio festivalio tikslas scenos meną atnešti į miesto gyventojams įprastas ir gerai pažystamas aplinkas, kaip parkus, kiemus, turgus, mokyklas, galiausiai ateiti pas juos į namus. Šio projekto tikslas – sudaryti sąlygas betarpiškam kūrėjų ir bendruomenės bendravimui. Sąlygas, kurių metu būtų atrandamos naujos kalbos, būdai kurti, naujos meno formos ir galiausiai veiklos, skatinančios bendruomeniškumą ir kūrybiškumą. Norime sugriauti įprastą sieną tarp kūrėjo ir žiūrovo.

Kokias stipriąsias kultūrines Kauno puses įžvelgiate? Kuo šis miestas išskirtinis kultūrine prasme? Ką jis gali parodyti Europai ir pasauliui?

Kaunas iš tikrų pilnas kultūros. Turime projektų, kuriais garsėjame visame pasaulyje. Tai ir Kauno bienalė, ir Kaunas Jazz, Kaunas Photo, šokio festivalis “Aura” ir kt. Išsiskiriame savo ištikimais teatro žiūrovais. Mėgstame klasikinę muziką ir dieviname džiazą. Truputį prisibijome šiuolaikinio meno, bet per Kauno bienalės atidarymus eilėje prie durų galime stovėti ir keletą valandų.

Kauno menininkų bendruomenė yra labai unikali ir skirtinga. Ji vienija skirtingų sričių menininkus, kūrybinių industrijų atstovus, architektus, kurie bendrauja vieni su kitais ir vienas kitam turi labai didelę įtaką, jų bendravimas skatina kūrybiškumą.

Jau turimas miesto kultūrinis pagrindas yra puiki terpė vystyti naujas idėjas, drąsiai žengti į ateitį ir įsileisti naujas šiuolaikiškas formas į visas sritis. Turime atsinaujinti, kad žengtume koja kojon su procesais, vykstančiais visame pasaulyje ir atidarytume duris bei langus visiems miesto svečiams.

Miesto potencialas yra didžiulis, tik reikia jį išlaisvinti. Kaunas – geografinis Lietuvos centras, bet jis turi tapti ir kultūriniu centru.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: