Konservatorius Laurynas Kasčiūnas Baltijos šalių nepakvietimo į Lenkijoje vyksiantį NATO valstybių susitikimą nedramatizuoja. Tačiau akcentuoja, kad Lietuva neturi aiškaus kanalo, kuriuo galėtų su amerikiečiais kalbėtis saugumo ir gynybos klausimais.
„Aš nedramatizuočiau, kadangi tai yra atskiras Bergeno formatas. Taip, vasaros pradžioje amerikiečiai jį inicijavo“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, nėra oficialiai paskelbtų kriterijų, pagal kuriuos NATO šalys į šią grupę yra kviečiamos.
„Bent jau ponas (Elbridge – ELTA) Colby, kuris yra labai svarbus Pentagono žmogus, formuodamas dabar naują NATO strategiją, amerikiečių požiūrį į NATO ateitį, na, jis yra pasakęs tris kriterijus, kurie turi būti išpildyti, kad šalys būtų šito klubo nariai. Pirma, be jokios abejonės, yra gynybos finansavimas (…), antras dalykas yra pajėgumai, kuriuos vysto tos šalys ir trečia yra gynybos pramonės arsenalas“, – pridėjo politikas.
Anot konservatorių partijos pirmininko, Lietuva atitinka tik vieną – gynybos finansavimo kriterijų. Pagal antrą ir trečią kriterijus Lietuvai į šį klubą patekti būtų sunku.
„Bet, kita vertus, mes turime dvišalius ryšius su amerikiečiais. Jie, matyt, irgi turbūt reikia pasakyti, nėra patys stipriausi. (…) Kita vertus, mes tokio aiškaus kanalo, kur galime atsisėsti su amerikiečiais ir kalbėtis apie saugumą ir gynybą (…), deja, neturime“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, tai yra iššūkis Lietuvos diplomatijai. Jis išskyrė pajėgumais nepasižyminčią Suomiją, kuri tokį priėjimą visgi turi.
„Turi priėjimą, nes rado labai stiprius taškus amerikiečiams“, – kalbėjo konservatorius.
ELTA primena, jog naujienų portalas „Politico“ pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepakvietė keletos svarbių sąjungininkių į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį NATO šalių susitikimą.
Pasak šešių su pasirengimu susitikimui susipažinusių diplomatų, Pentagono politikos vadovo E. Colby iniciatyva rengiamas susitikimas iš esmės bus NATO ateičiai skirta darbo grupė.
Į jį, be kitų šalių, nepakviestos Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos valstybės. Diplomatams kilo klausimų, kodėl šios šalys paliktos nuošalyje, nors gynybai skiria daug lėšų ir Aljanse atlieka svarbų vaidmenį.
Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė, o Pentagonas atsisakė ją komentuoti.
