Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, minint trečiąsias Rusijos invazijos metines, paragino šįmet jo šalyje įtvirtinti ilgalaikę ir tvarią taiką.
„Šie metai turėtų būti tikros, ilgalaikės taikos pradžios metai. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas neduos mums taikos ar duos ją mainais į ką nors. Mes turime pasiekti taiką per stiprybę, išmintį ir vienybę“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat pasiūlė apsikeisti su Rusija visais karo belaisviais ir taip pradėti karo užbaigimo procesą.
„Rusija turi paleisti ukrainiečius. Ukraina yra pasiruošusi iškeisti visus į visus, tai yra sąžiningas būdas pradėti“, – viršūnių susitikime Kyjive nurodė Ukrainos lyderis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Ukrainoje turi būti pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika. Todėl šalies diplomatijos vadovas pabrėžia, jog laikinos paliaubos šiuo metu būtų prastas sprendimas, nes leistų Rusijai atkurti savo pajėgumus ir ateityje vėl užpulti Ukrainą ar kitą Europos valstybę.
„Mūsų nuomone, paliaubos šiuo metu būtų kritinė klaida, nes šiuo metu tai suteiktų Putinui galimybę persigrupuoti, persiginkluoti, sustiprėti ir vėl užpulti Ukrainą ar kitą potencialų taikinį Europoje. Todėl tvirtai remiame teisingus ir ilgalaikius sprendimus. Tam turime stiprinti Ukrainą“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė K. Budrys.
Anot ministro, ilgalaikei taikai yra būtinos dvi esminės sąlygos.
„Pirma – išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Ir patraukti Rusiją atsakomybėn už agresijos nusikaltimus“, – pridūrė jis.
Pirmadienį Briuselyje vyksta Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdis. Prieš jam prasidedant dalies Baltijos ir Šiaurės Europos šalių ministrai – taip pat ir K. Budrys – kartu kreipėsi į susirinkusius žurnalistus, akcentuodami vieningą regiono valstybių laikyseną Ukrainos atžvilgiu.
Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo pradėta lygiai prieš trejus metus – 2022 m. vasario 24 d.
Praėjus trejiems metams po to, kai Vakarai susitelkė aplink Ukrainą ir jos prezidentą Volodimyrą Zelenskį, JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus grasina sugriauti šią paramos koaliciją ir sukėlė abejonių dėl gyvybiškai svarbios karinės ir finansinės paramos. Rusijos kariai vis dar žengia į priekį rytuose, o Maskvą padrąsino D. Trumpo diplomatinės iniciatyvos bei jo skepsis dėl ilgalaikės paramos Kyjivui.
JAV prezidentas siekia, kad Ukraina ir Rusija greitai užbaigtų karą.
Sekmadienį V. Zelenskis pasiūlė atsistatydinti, jei tai reikštų, kad Ukrainai būtų suteikta galimybė įstoti į NATO.
Tuo metu Kremlius metinių išvakarėse pakartojo Rusijos poziciją, kad ji neatiduos teritorijų, kurias užėmė Ukrainos rytuose ir pietuose. Maskva taip pat yra sakiusi, kad nepritars Ukrainos priėmimui į NATO.
Lina Linkevičiūtė (AFP) Augustė Lyberytė (ELTA)
