Nuo kitų metų daugiabučiuose namuose gyvenantys ir už atliekų išvežimą pagal buto plotą mokantys kauniečiai už atliekų išvežimą turėtų mokėti 8 proc. mažiau.
Kainą mažinti leidžia tai, kad po Tarybos sprendimo apmokestinti daugiabučių namų gyventojų atliekų išvežimą pagal buto plotą, padaugėjo mokančių už atliekų išvežimą.
Nuo rugsėjo 20 dienos iki lapkričio vidurio su „Kauno švara“ sutartis dėl atliekų išvežimo pasirašė 3000 individualių namų savininkai, iki šiol neturėję sutarčių. Tai atsitiko po to, kai individualių namų savininkai buvo paraginti sudaryti sutartis ir už atliekų išvežimą mokėti pigiau.
Siūlymą mažinti atliekų išvežimo kainą Savivaldybės administracijai ir UAB “Kauno švara” valdybai pateikė Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitetas.
Siūlymui buvo pritarta, todėl miesto Tarybai bus siūloma nuo kitų metų sumažinti metinę atliekų susikaupimo normą. Taip miestiečiai, kurie moka už atliekų išvežimą pagal buto plotą, per metus sutaupytų daugiau kaip pusę milijono litų.
„Šiemet pagerėjus mokesčių už atliekų išvežimą surinkimui, atsiranda galimybė miestiečiams atpiginti šią paslaugą. Paskaičiavome, kad per metus kauniečių kišenėse liktų apie 650 tūkst. litų“, – sakė Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas.
Iki 2010 m. balandžio 1 d. daugiabučių namų gyventojams sąskaitos už atliekų išvežimą buvo apskaičiuojamos vadovaujantis butuose deklaruotu gyventojų skaičiumi ir metine atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui.
„Tačiau pastaraisiais metais buvo pastebėtos tendencijos, kai gyventojai išsiregistruoja iš butų ir pristato pažymas, kad bute niekas negyvena. Patikslinus informaciją pas elektros energijos, vandens tiekėjus paaiškėjo, kad daugelyje butų, kuriuose nėra registruotų gyventojų, elektros energija ir vanduo vis tik naudojamas.
Taip pat nemaža dalis gyventojų gyvenamąją vietą deklaruoja savivaldybėje ir taip apeina atliekų tvarkymo mokestį. Kadangi už atliekų tvarkymą gautos lėšos nepadengė atliekų tvarkymo išlaidų, reikėjo didinti atliekų tvarkymo įkainį arba ieškoti alternatyvos. Pasitelkus kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, buvo nuspręsta atliekų susikaupimo normą susieti su butų naudingu plotu.
Šiuo metu metinė mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma gyventojams yra 0,09 kub. m kvadratiniam metrui. Susiejus atliekų susikaupimo normą su naudingu gyvenamuoju plotu pagerėjo mokesčio surinkimas, nes pradėjo mokėti visi atliekų turėtojai“, – teigė UAB „Kauno Švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.
Pagal parengtą projektą, metinė atliekų susikaupimo norma daugiabučių namų gyventojams būtų 0,083 kub. m. kvadratiniam metrui naudingo gyvenamojo ploto. Kaina sumažėtų nuo 0,25 iki 0,23 lito už kv. m. Didžiausia taikoma susikaupimo norma butams per metus (už 100 kv. metrų ploto ir didesnį butą) sumažėtų nuo 9 iki 8,30 kub. m.
Dauguma individualių namų savininkų, sudariusių sutartis su „Kauno švara“, moka pagal faktinį atliekų išvežimą ir toliau mokės pagal sutartį. Nesudarę sutarčių su „Kauno švara“ turi mokėti pagal atliekų susikaupimo normą, o tai kainuoja brangiau, todėl šie individualių namų savininkai šiemet buvo paraginti sudaryti sutartis. „Kauno švara“ dar tikrina duomenis apie 2271 adresą – spėjama, kad dar tiek namų savininkų nėra sudarę sutarčių dėl atliekų išvežimo.
Vieno ir dviejų butų (individualiems) namams (maksimalus apmokestinamas plotas 150 kv. metrų) didžiausia taikoma susikaupimo norma sumažėtų nuo 13,50 iki 12,45 kub. m.
MANTAS LAPINSKAS