Kiekvienais metais bedarbių gretas papildo nauji, ką tik specialybę įgiję studentai. 2010 metais absolventų, neturinčių darbo, skaičius išaugo net 44% (lyginant su praėjusių metų rugsėjo duomenimis). Dvylika tūkstančių absolventų, kurie rugsėjo pirmąją buvo oficialūs bedarbiai, parodo, kad darbo rinkoje vis dar jaučiami sunkumai ir aukštojo mokslo diplomas bei įgyta profesija neužtikrina darbo vietų.
Mokslus baigusiųjų jaunuolių skaičius darbo biržos sąrašuose didėjo visą vasarą, tačiau, artėjant rudeniui ir naujiems mokslo metams, palengva šis skaičius pradėjo mažėti. Tam sąlygas sudarė tai, kad dauguma absolventų pamatė, kokia padėtis vyrauja darbo rinkoje. Jie galėjo įsitikinti, kad tikrai sunku susirasti norimą ar net bet kokį darbą, ir tai paskatino grįžti į mokymo įstaigas ir vėl kibti į studijas.
Pabaigę studijas, Darbo biržoje dažniausiai registravosi verslo vadybos, socialinio darbo, teisės, buhalterinės apskaitos, ekonomikos diplomus aukštosiose mokyklose įgiję jaunuoliai. Tarp profesinį išsilavinimą įgijusių žmonių darbo dažniausiai nerasdavo statybininkai-apdailininkai, automobilių remontininkai, virėjai ir konditeriai, barmenai.
Šių specialybių bedarbių daugiausia buvo ir praeitais metais. Tam didelę įtaką daro tai, kad šios specialybės yra dažniausiai rašomos pirmu numeriu renkantis studijų kelia. Deja didieji Lietuvos universitetai “prigamina” per daug šių specialybių absolventų, kurie nėra pasiruošę kurti savo verslą, o darbo rinka jau užpildyta.
Žygimantas Mikšta
