Birželio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 324,2 tūkst. bedarbių – tai sudarė 15,05 proc. visų darbingų šalies gyventojų (0,04 proc. mažiau nei gegužės 1 d.). Vyrų nedarbas per gegužės mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto – nuo 17,5 iki 17,3 proc. Taip pat 0,3 proc. punkto mažėjo ir jaunimo nedarbo rodiklis – nuo 9,7 iki 9,4 proc.
„
. Per gegužės mėnesį įregistravom ir bedarbio statusą suteikėm 25 tūkst. asmenų – tai 20 tūkst. mažiau nei balandį. Iš darbdavių sulaukiame daugiau ir įvairesnių darbo pasiūlymų, tarpininkaudami daugiau žmonių ir greičiau įdarbiname, – sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
Per gegužės mėnesį buvo įdarbinta 19,1 tūkst. žmonių, iš jų 12,2 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 2,9 tūkst. asmenų – 11,6 proc. daugiau nei balandį. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 4,8 tūkst. bedarbių. Į remiamojo įdarbinimo priemones nusiųsta 4,2 tūkst., iš jų į viešuosius darbus – 3,5 tūkst. asmenų.
Per gegužės mėnesį darbdaviai užregistravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 10,5 tūkst. – neterminuotam darbui. Gegužės mėnesį paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių bei lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai, virėjai, pardavimų vadybininkai, statybininkai dailidės ir staliai, suvirintojai, padavėjai.
Registruotas nedarbas gegužės mėnesį neaugo daugiau kaip pusės savivaldybių teritorijų: 28-niose mažėjo, 5-kiose nepakito, 27-niose augo. Didžiausias nedarbas registruotas Šalčininkų (20,9 proc.), Vilniaus r. (20,7 proc.), Mažeikų (19,8 proc.), Ignalinos r. (19,7 proc.), Alytaus r. (19,6 proc.), o mažiausias – Neringos (5,6 proc.), Birštono (11,3 proc.), Pakruojo (11,8 proc.), Kazlų Rūdos (12,0 proc.), Elektrėnų (12,3 proc.) ir Kėdainių (12,6 proc.) savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16,6 proc.), mažiausia – Šiauliuose (12,7 proc.).
