Energijos skirstymo operatoriui (ESO) dėl laisvų elektros tinklų pralaidumų trūkumo ribojant dalies gaminančių vartotojų galimybes pasididinti turimų elektrinių galią, gyventojams siūloma problemą spręsti statantis didesnės nei leidžia tinklas galios elektrines, o neatiduodamos elektros dalį kaupti baterijose. Kad tokia alternatyva gyventojams būtų finansiškai naudingesnė, energetikos ekspertas Martynas Nagevičius siūlo keisti dabar šalyje galiojančią reguliacinę aplinką.
ESO duomenimis, kiekvieną mėnesį į tinklą pajungiama vidutiniškai virš 3 tūkst. gaminančių vartotojų, o šiuo metu visoje Lietuvoje yra beveik 110 tūkst. gaminančių vartotojų. Didžioji dalis jų, 73 tūkst., saulės elektrines yra įsirengę ant nuosavo namo sklypo, o likusieji yra nutolę gaminantys vartotojai.
Vidutinė privataus gaminančio vartotojo elektrinės galia siekia 9,9 kW (kilovatų).
Pagal Elektros energetikos įstatymą, laisvus elektros tinklų pralaidumus ESO paskirsto kas 6 mėnesius. Jie yra skirstomi pagal prioritetines grupes – fiziniai asmenys, juridiniai asmenys bei ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, pavyzdžiui, valstybės įmonės, mokyklos, darželiai ir pan.
„Apribojimai (pasididinti elektrinės galią – ELTA) taikomi tuomet, kai tinklas nebėra pajėgus prijungti papildomą generaciją – jie priklauso nuo likusio elektros tinklo pralaidumo, įvertinus konkrečioje vietoje prijungtų elektros vartotojų vartojimo įpročius bei jau prijungtų elektrinių kiekį ir galią“, – Eltai nurodė ESO atstovė Rasa Juodkienė.
„Jeigu pagal pasikreipusio kliento krepšelį toje tinklo dalyje yra laisvų pralaidumų papildomos generacijos prijungimui, tuomet yra vertinamos ESO tinklo galimybės konkrečioje kliento pageidaujamoje vietoje“, – akcentavo ji.
Tinklo operatoriaus duomenimis, didelė dalis gaminančių vartotojų įsirengia galingesnes elektrines nei jiems yra reikalinga ir taip sukaupia didelį nepanaudotos elektros energijos perteklių. Todėl, anot R. Juodkienės, ESO klientams rekomenduoja prieš įsirengiant elektrinę įvertinti realų namų ūkio poreikį, o ne namo stogo maksimalias galimybes.
„Tokiu atveju klientai sutaupys pinigų investicijai į per didelę elektrinę bei taip bus paliekama laisvos galios kitiems klientams, kurie norėtų įsirengti elektrinę“, – teigia ESO.
„Klientams, kurie nori tapti gaminančiu vartotoju ar nori pasididinti galią, tačiau nėra laisvų pralaidumų, visuomet rekomenduojame įsivertinti galimybę įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginį, kuris sukauptų tą energijos kiekį, kuris viršytų leistiną generuoti galią ir perviršį leistų suvartoti ar patiekti į tinklą vėliau“, – rekomenduoja tinklo operatorius.
ESO taip pat kaip alternatyvą siūlo įsirengti mikrogeneratorių arba vadinamąją „balkoninę“ elektrinę iki 0,8 kW, nes tokios elektrinės prijungiamos nepriklausomai nuo laisvų tinklo pralaidumų. Taip pat gyventojams siūloma įsirengti nutolusią elektrinę.
„Tai galima padaryti dvejopai: įsigyjant elektrinės dalį iš didelio nutolusių gaminančių vartotojų parko arba įrengiant elektrinę to paties kliento kitame sklype, kuriame dar yra laisvos galios. Žinoma, antruoju atveju reikia turėti arba savo kitą žemės sklypą arba sodo namelį, sodybą ar kitą nekilnojamojo turto objektą“, – primena R. Juodkienė.
Birželio pradžioje Vyriausybė nutarė neišnaudojamus elektros tinklų pralaidumus paskirstyti pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims ir elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams ar įmonėms.
Anot Energetikos ministerijos, nuo 2023 m. sausio pabaigos iš laisvų 1,6 GW (gigavatų) saulės šviesos energijos elektrinėms skirtų galios pralaidumų buvo panaudota tik 0,451 GW, o iš 0,57 GW, skirtų vėjo elektrinėms – tik 0,013 GW.
Tad likę laisvi elektros energetikos sistemos pralaidumai saulės elektrinėms sudaro 1,149 GW, o vėjo elektrinėms – 0,558 GW leistinos generuoti galios.
Dėl to laisvus elektros energijos pralaidumus siūloma paskirstyti prioritetinėms grupėms – energetikos bendrijoms, ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims, kurie iš žaliųjų šaltinių pagamintą energiją naudos savo poreikiams, energijos kaupimo įrenginiams ir hibridinėms elektrinėms, taip pat fiziniams asmenims, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti.
Problemos sprendimas – elektrinių galią riboti per „inverterius“
Tinkle nesant laisvų pralaidumų, dalis gyventojų statosi didesnės galios elektrines, nei leidžiama, o galią riboja per vadinamąjį „inverterį“. Tokiais atvejais sugeneruojamą, tačiau į ESO tinklą neatiduodamą elektros energiją gyventojai kaupti gali specialioje baterijoje.
Tokias baterijas gaminančios įmonės „Solitek“ produktų vadovas Liudas Karalius teigia, kad kaupikliai naudingi gyventojams norint neiššvaistyti saulėtą dieną prigamintos elektros ar naudoti akumuliatorių kaip atsarginį energijos šaltinį namuose staiga nutrūkus elektros tiekimui – pavyzdžiui, jei dėl audros ar kitų avarijų nutrūksta virš žemės nuvesti elektros laidai.
„Jeigu negauni sąlygų pasididinti elektrinę, yra galimybių ją plėsti ir be ESO žinios, tiesiog tada neturi teisės atiduoti tos papildomos galios į tinklą. Baterija yra naudojama tam, kad perteklinę saulės energiją galima būtų kaupti joje ir (…) vartoti kažkuriuo metu, kai energija nebėra generuojama. Arba ją galima suvartoti pačiam, pavyzdžiui, vakare, arba atiduoti į tinklą nakties metu, kai generacijos nėra“, – Eltai aiškino L. Karalius.
Pasak eksperto, baterijos veikia ciklais, o jų galimybės aprūpinti namą sukaupta elektra priklauso nuo to, kiek yra generuojama perteklinės elektros energijos ir kaip greitai baterija „užsipildo“. Todėl, kaip akcentuoja L. Karalius, gyventojai elektrinių galią turėtų rinktis pagal tai, kas jiems yra ekonomiškai palankiau.
„Jeigu žmogus turi pasistatęs 7 kilovatų elektrinę ir pasiskaičiuoja, kad jam reikėtų dar 3 kilovatų (galios – ELTA), tai 3 kilovatai labai saulėtą dieną gali pagaminti ir kokių 18 kilovatvalandžių (elektros – ELTA) per visą dieną. Tad tam, kad visa perteklinė energija sutilptų į bateriją, kaip ir reikėtų 20 kilovatvalandžių baterijos. Aišku, čia jau reikia sverti, ar tikrai norime visą tą energiją sutalpinti net ir saulėčiausią dieną“, – teigė L. Karalius.
„Jeigu turi santykinai mažą kilovatų kiekį (mažos galios bateriją – ELTA), jie per dieną prigeneruoja tiek, kad ta baterija pakankamai greitai užsipildo. Dažniausiai baterija veikia dieniniu ciklu – yra 24 valandų ciklo ilgis. Ji sukaupia per dieną sugeneruotą perteklinę energiją, kažkiek jos yra panaudojama tiesiogiai namų ūkio vartojimui vakaro metu, tada likusi dalis, kuri nėra suvartojama, yra paduodama atgal į tinklą saugojimui.
Tada baterija išsikrauna iki tam tikro nurodyto lygio ir kitą dieną viskas prasideda iš pradžių“, – baterijos veikimą aiškino ekspertas.
- Nagevičius: reikia keisti dabartinį reguliavimą
Tiesa, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad dėl dabartinio elektros apskaitos kilovatvalandėmis (angl. net-metering) modelio gyventojų įsigytos baterijos atsiperka gana sunkiai. Pasak LAIEK vadovo, tokie kaupikliai kol kas tik sudaro galimybę prijungti saulės elektrinę ten, kur to padaryti neleidžia tinklo pralaidumai.
„Pats akumuliatorius kol kas, prie dabartinės energetikos apskaitos sistemos, neduoda kažkokios naudos, galbūt šiek tiek sumažina išlaidas ESO už elektros tinklo naudojimą. Bet tas išlaidų sumažinimas yra toks mažas, kad nėra kaip kalbėti apie akumuliatoriaus atsipirkimą“, – kalbėjo energetikos ekspertas.
„Reikia labai smarkiai keisti reguliacinę aplinką, kad būtų numatyti visi tie privalumai, kuriuos kaupimo baterijos suteikia tinklui ir energetinei sistemai, kad jie virstų to savininko, investuotojo į kaupimo bateriją pajamomis“, – pažymėjo jis.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis nebuitiniams gaminantiems vartotojams kaupiamos elektros apskaitos modelis buvo pakeistas iš apskaitos kilovatvalandėmis (angl. net-metering) į grynąjį atsiskaitymą (angl. net-billing). Tačiau elektrą namuose gaminantiems gyventojams tokia tvarka nebuvo įteisinta.
Visgi, pasak M. Nagevičiaus, mažai tikėtina, kad tokie sprendimai būtų priimti priešrinkiminėje rudens sesijoje.
„Manau, kad turėtų pasibaigti rinkimai, tada bus grįžta prie to klausimo, kaip pakeisti tą vadinamą „net-metering“ schemą į grynąjį atsiskaitymą (…). Tada jau atsiras galimybė, netgi būtinybė, sakyčiau, saulės elektrinių savininkams investuoti į kaupimo baterijas kaip į priemonę, kuri tikrai duotų daug naudos“, – akcentavo LAIEK prezidentas.
„Tada jų pajamos priklausys nuo to, kokiu metu tu atiduoti į tinklą elektrą, o išlaidos priklausys nuo to, kokiu momentu tu paimi elektrą iš tinklo. Kai pas tave atsiranda kaupimo baterija, tu gali persijungti (…) ir tiekti elektrą į tinklą tada, kada ji yra brangiausia, o imti elektrą iš tinklo tada, kai ji yra pigiausia. Tada atsiranda ir baterijos įperkamumas“, – pridūrė jis.
