Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atsižvelgdamas į šiuo metu kilusį didžiulį susidomėjimą bei susirūpinimą enterohemoraginės Escherichia coli O104 (EHEC) sukeltais susirgimais Vokietijoje bei kitose Europos šalyse, teikia informaciją apie šių susirgimų sukėlėją bei pataria, kaip apsisaugoti.
EHEC pirmą kartą buvo išaiškinta 1982 m. JAV, kilus viduriavimų protrūkiams, susijusiems greito maisto įmonėse pagamintais mėsainiais.
Ešerichiozės inkubacinis periodas, t. y. laikotarpis nuo ligos sukėlėjo patekimo į žmogaus organizmą iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, yra nuo 2 iki 5 dienų. Vėliau pradedama viduriuoti (dažnai su krauju), kamuoja stiprūs pilvo skausmai. Ligoniai taip pat gali karščiuoti, vemti. EHEC gamina labai panašius į šigeliozės (dizenterijos) sukėlėjo Shigella dysenteriae toksinus, kurie gali pažeisti kraujo ląsteles bei inkstus. Dauguma pasveiksta per 10 dienų, tačiau apie 10 proc. ligonių išsivysto hemolizinis ureminis sindromas, pasireiškiantis inkstų funkcijos sutrikimu (ūminiu inkstų nepakankamumu ir kt.), trombocitų kiekio sumažėjimu, hemolizine anemija, dėl kurio miršta iki 5 proc. pacientų. Didžiausia šio sindromo išsivystymo tikimybė yra vaikams iki 5 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms su sumažėjusiu imuniniu atsaku, tačiau šiomis dienomis Vokietijoje daugiausiai (86 proc.) susirgo jauni (per 18 metų) žmonės ir ypač moterys (net 67 proc.).
Svarbiausias EHEC infekcijos rezervuaras yra galvijai. EHEC pirmiausia perduodama žmonėms per užkrėstą maistą. Dažniausiai užsikrečiama per nepakankamai termiškai paruoštą mėsą ir jos produktus, nepasterizuotą, žalią pieną, užterštą vandenį, daržoves, vaisius. Taip pat galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiais žmonėmis, gyvūnais (sergančiaisiais ir nešiotojais) metu.
Vaisiai, daržovės gali būti užteršti, jei jie tręšiami šviežiu galvijų mėšlu, vanduo gali būti užkrėstas, kai mėšlas kompostuojamas greta vandens šaltinių. EHEC mėšle išgyvena per 100 dienų, esant +5 °C ir iki 49 dienų, esant +30 °C temperatūrai (ilgiausiai mėšle išgyvena Salmonella – +5 °C temperatūroje iki 150 dienų). Patogeniniai mikroorganizmai žūva, jei mėšlas tam tikrą laiką saugomas ir nenaudojamas tręšimui. Taigi, kad neužkrėstume vaisių, daržovių, tręšimui mėšlą galima naudoti ne anksčiau kaip po pusės metų.
EHEC profilaktinės priemonės yra tos pačios, kaip ir kitų žarnyno ir maisto toksinių infekcijų – higiena. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo penkias pagrindines taisykles, kaip išvengti užsikrėtimo:
1. Laikytis rankų higienos. Būtina plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu prieš ruošiant maistą ir maisto ruošimo metu (ypač po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis), pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais, sergančiais žmonėmis.
2. Atskirti termiškai apdorotus produktus nuo žalių. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį laikyti atskirai nuo kitų produktų. Kad būtų išvengta susilietimo, produktus geriausia laikyti atskirose dėžutėse. Žaliems produktams naudoti atskirus virtuvės įrankius (peilius, pjaustymo lenteles).
3. Produktus gerai termiškai apdoroti, ypač mėsą, paukštieną, kiaušinius, jūros gėrybes. Temperatūra visuose ruošiamo maisto sluoksniuose turi pasiekti +70 0C, tai įvyksta tik kai sriubos užverda, o paruoštos mėsos sultys yra skaidrus (ne rožinis).
4. Laikyti maistą saugioje temperatūroje. Niekada nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas, neatšildyti užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Nelaikyti maisto ilgai, net šaldytuve.
5. Naudoti saugius žalius produktus. Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius, juos lupti, skusti ir vėl plauti po tekančiu vandeniu. Negerti tvirų vandens telkinių vandens, neplauti juo vaisių, daržovių. Žalią pieną prieš vartojant pasterizuoti arba virinti. Neragauti turguose, prekybos centruose siūlomų žalių produktų.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus informacija
