Penktadienį Kauno miesto savivaldybė savo nusprendė nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų (išskyrus daugiabučių namų bendrijas) šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) leidžiamus maksimalius tarifus.
Priežiūros maksimalus tarifas – tai didžiausias galimas mokėjimas, kurį vartotojas moka šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui už pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Minėtas tarifas nustatomas 1 kv. m. būsto naudingojo ploto per mėnesį.
Priežiūros maksimalūs tarifai parengti vykdant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, kuriame numatyta, kad Savivaldybių tarybos, minėtus Priežiūros maksimalius tarifus, nustato vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika. Ja vadovaujantis buvo paskaičiuoti tarifai pastatų grupėms, suskirstytoms pagal šilumos punkto bei šildymo ir karšto vandens sistemų tipus.
„Kadangi Priežiūros maksimalūs tarifai paskaičiuoti pastatams, kuriuose yra skirtingų 9 tipų šilumos punktų, 4 tipų šildymo ir 4 tipų karšto vandens sistemų, todėl konkrečiam pastatui bus tiksliau pritaikyti Priežiūros maksimalūs tarifai. Šilumos punktų Priežiūros maksimalūs tarifai paskaičiuoti pagal šilumos punkto nuosavybės teisės subjektą. Be to, minėti tarifai diferencijuoti pagal pastato plotus ir šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo amžių“, – teigė Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius.
Įgyvendinus tarifų nustatymo tvarką pagal minėtą metodiką turėtų pagerėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros kokybė, nes priežiūros paslaugų srityje atsiras konkurencija pagal kainos ir kokybės kriterijus.
Gediminas Salvanavičius
