Liepos 16 dieną, prie autostrados Vilnius-Kaunas, ties Cinkiškiais, vieninteliame Lietuvoje Žalgirio pergalės parke paminėtos istorinės pergalės prieš kryžiuočius 601-osios metinės. Tai 1410 metų liepos 15 dieną vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino, pasibaigęs pastarojo sutriuškinimu, po kurio jis nebeatsigavo.
Žalgirio mūšis buvo nuo 1409 m. besitęsiančio konflikto tarp Ordino ir Lenkijos bei Lietuvos kulminacija. Prieš Ordiną sukilo žemaičiai, kuriuos aktyviai parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija. Žalgirio mūšis Grunvalde šimtmečiams įrašė į Europos istoriją Vytauto Didžiojo ir Lietuvos vardus.
Atkurtos Nepriklausomybės dvasia ir patriotiškumas neleido užmiršti šio didingo mūšio pergalės. 1990 metais, minint Žalgirio pergalės 580 metines, Kauno rajone, beveik 10 ha plote buvo įkurtas Žalgirio pergalės parkas. Dabar juo rūpinasi Kauno rajono savivaldybė ir Žalgirio pergalės klubas.
Šventė prasidėjo Tautiška giesme, vėliavų pakėlimu. Visus susirinkusiuosius pasveikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė . Ji palinkėjo, kad Žalgirio mūšis, Vytauto Didžiojo kunigaikščio asmenybė mums visiems būtų ne tik simboliu ar paminklu, bet gyvu pavyzdžiu, kaip galim ir turim mylėti Lietuvą, mūsų Tėvynę. Žalgirio pergalės parko įkūrimo iniciatorius, klubo prezidentas Alfonsas Bajarskas džiaugėsi, kad šiame parke kaip ir kasmet šią dieną – gera ir ramu dėl Lietuvos ateities.
Renginio vedėja Laučiūnų kultūros centro direktorė Ona Štilpienė pakvietė klausytis Vandžiogalos Vandžiogalos liaudiškos kapelos ir folkloro ansamblio „Griežlės“ ir Liučiūnų kultūros centro kapelos dainų.
Susirinkusieji dar ilgai bendravo, diskutavo, numatė Žalgirio parko ateities perspektyvas.
Kauno rajono savivaldybės informacija
