Buvusiam Kinijos prezidentui Jiang Zeminiui (Dziang Dzeminiui) ir ekspremjerui Li Pengui užsienyje gali grėsti areštas dėl įtariamo genocido Tibete, nes orderius juos suimti išdavė vienas Ispanijos teismas byloje, kurią Pekinas vadina “absurdiška”.
Dvi tibetiečių teisių organizacijos ir vienas Ispanijos pilietybę turintis budistų vienuolis apskundė buvusius Kinijos lyderius remdamiesi Ispanijos įstatymu, leidžiančiu teisti įtariamuosius už užsienyje padarytus žmogaus teisių pažeidimus, jeigu tarp nukentėjusiųjų yra Ispanijos piliečių.
Du buvę lyderiai ir kiti trys aukšto rango pareigūnai, dirbę vyriausybėje praeito amžiaus 9-ame ir 10-ame dešimtmetyje, kaltinami žmogaus teisių pažeidimais tame Himalajų kalnų regione.
Nors mažai tikėtina, kad lyderiai kada nors atsidurs Ispanijos teisme ant kaltinamųjų suolo, ši byla priminė atvejį, kai buvęs Čilės diktatorius Augusto Pinochetas (Augustas Pinočetas) buvo suimtas Londone 1998 metais pagal arešto orderį, išduotą buvusio Ispanijos teisėjo Baltasaro Garzono (Baltasaro Garsono).
Praeitą mėnesį tas pats Ispanijos teismas iškėlė kaltinimus dėl numanomo genocido Tibete buvusiam Kinijos prezidentui Hu Jintao (Hu Dzintao). Kinijos vyriausybė tą žingsnį pasmerkė kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus.
Kinijos URM atstovas Hong Lei per kasdienę spaudos konferenciją sakė, kad Pekinas “paprašė Ispanijos paaiškinimų” dėl naujausios teismo nutarties.
Pasak jo, jeigu šis pranešimas yra tikras, Kinija reiškia “griežtą nepasitenkinimą ir ryžtingą nepritarimą” tibetiečių palaikymo organizacijoms Ispanijoje dėl “nuolatinio manipuliavimo šiuo klausimu”.
Kinijos parlamento anksčiausios patariamosios institucijos etninių ir religinių reikalų komiteto pirmininkas Zhu Weiqunas (Džu Veičunas) savo ruožtu pareiškė, kad ši byla yra absurdiška. Jo komentarus Kinijos valstybinė žiniasklaida paskelbė dar prieš Ispanijos teismui paskelbiant nutartį.
Tibetą, kurį Kinijos pajėgos užėmė 1950 metais, Pekinas laiko neatsiejama šalies dalimi.
