Šaliės vadovu sekmadienį perrinktas Gitanas Nausėda didžiausio palaikymo sulaukė Šalčininkų rajono savivaldybėje, kur per antrą rinkimų turą už jį balsavo 94,70 proc. rinkėjų, taip pat Pagėgių (89, 59 proc.) ir Kalvarijos savivaldybėse (89,36 proc).
Mažiausiai balsų už G. Nausėdą atiduota Vilniuje – 55, 93 proc., Neringoje – 56, 60, Kauno mieste – 69, 97.
Suskaičiavus visų 1895-ių rinkimų apylinkių antrojo prezidento rinkimų turo balsus, perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda užtikrintai pelnė pergalę.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų, premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.
Preliminarūs VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.
Sekmadienį atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,15 proc. piliečių.
ELTA primena, kad per 2019 m. vykusius Prezidento rinkimus G. Nausėda surinko 65, 68 proc. rinkėjų balsų, o I. Šimonytė – 33, 04 proc. Prieš penkerius metus rinkėjai buvo aktyvesni, savo balsą atidavė 53,88 proc. rinkėjų.
Dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai sekmadienį pasiekus įtikinamą pergalę prezidento rinkimuose, Lietuvos politologai sutaria – tai galima vertinti ir kaip signalą konservatoriams bei premjerei Ingridai Šimonytei. Jų teigimu, šiuo metu įtakingiausios valdančiosios partijos laukia ypač sunkūs Europos Parlamento bei Seimo rinkimai.
Prezidento rinkimai parodė konservatorių lubas
Premjerės I. Šimonytės pralaimėjimas prezidento rinkimuose rodo tam tikras lubas, ties kuriomis šiuo metu yra konservatorių partija, sako politologas Ignas Kalpokas.
„Įvyko tai, ką buvo galima prognozuoti“, – Eltai teigė I. Kalpokas.
„Jeigu dabartinėje situacijoje, po tikrai ketverių sunkių metų valdžioje kas nors konservatoriams pasiūlytų Seimo rinkimų daugiamandatėje tuos pačius procentus, kuriuos surinko Šimonytė, neabejoju, kad jie džiugiai imtų ir net neklausinėtų“, – pridūrė jis.
Politologo teigimu, prezidentui G. Nausėdai didele persvara iškovojus pergalę antrajame rinkimų ture, veikiausiai bus bandoma toliau rodyti dabartinės Vyriausybės problemas.
„Šis rinkimų rezultatas suteikia Nausėdai galimybę naudoti tam tikrą simbolinę galią prieš Vyriausybę ir jos vadovę. Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus ir čia tam tikro pasimatavimo galios tikrai galima laukti“, – sakė I. Kalpokas.
„Jau pastarosiomis savaitėmis matome, kad ne tik socialdemokratai remia Nausėdą, bet ir Nausėda pakankamai aktyviai įsijungia į Seimo rinkiminę kampaniją socialdemokratų partijos pusėje. Tai tikrai negalės neatsiliepti ir jo santykiams su vis dar pagrindiniu konkurentu – konservatorių dauguma Seime bei Vyriausybe“, – nurodė jis.
Prezidento rinkikų rezultatai – signalas konservatoriams: rinkėjas nėra toks lojalus
Tai, kad prezidento rinkimų rezultatai yra tam tikras signalas I. Šimonytę delegavusiems konservatoriams, mano ir politologė Rima Urbonaitė.
„Konservatoriams tai didelė indikacija. Konservatorių rinkėjai nėra tokie lojalūs, kokių jie patys tikėjosi. Šimonytė yra praradusi nemažai palaikymo. Balsų praradimas yra aiškus, o balsavimas prieš Šimonytę dar stipresnis negu buvo 2019 metais, kas turbūt nulemta jos premjeravimo gana sudėtingu laikotarpiu ir nebūtinai turbūt, rinkėjų nuomone, gan sėkmingo premjeravimo“, – Eltai teigė politologė, pridurdama, kad šiuo metu gausiausią frakciją turinčios valdančiosios partijos laukia įtempti Europos Parlamento bei Seimo rinkimai.
„Yra pakankamai nemažai iššūkių, kalbant ne apie Europos Parlamento rinkimus, o apie Seimo rinkimus, kur kovos bus visiškai kitokios ir natūralu, kad konservatoriams gali būti labai nelengva. Tuo labiau, kad šiose Seimo rinkimuose bus papildomas žaidėjas, kurio anksčiau nebuvo – tai prezidentas. Jis jau dabar aktyviai dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje“, – sakė Mykolo Romerio universiteto politologė.
Savo ruožtu kalbėti apie tolesnius konservatorių ir prezidento santykius, tęsė R. Urbonaitė, dar anksti. Pasak jos, kol kas sunku pasakyti, ar prezidentas toliau spaus premjerę pakeisti dalį Vyriausybės ministrų.
„Prezidentas, manau, pabandė mobilizuoti savo rinkėją, įvertindamas, kad Vyriausybė pagal savo reitingus turi vieną žemiausių įvertinimų. Ar jis žengs toliau, parodys laikas. Nes jos žingsnis turi riziką, juk prezidento galios nėra neribotos“, – apibendrino R. Urbonatė.
M. Jurkynas: tai rodo didelį konservatorių nepopuliarumą
Savo ruožtu politologas Mindaugas Jurkynas tikina, kad „triuškinantis“ rezultatas rodo didelį konservatorių nepopuliarumą.
„Tai yra triuškinanti pergalė. Tai rodo didelį nepopuliarumą konservatorių, tai rodo ne tik prezidento asmeninį populiarumą“, – rinkimų naktį Eltai teigė M. Jurkynas.
Pasak jo, G. Nausėdos perrinkimas per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės neigiamos įtakos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.
„Bet kuriuo atveju, procentinė išraiška didesnė nei buvo prieš penkerius metus. Konservatoriams tai labai aiškus jų politinio darbo įvertinimo rezultatas. Iki Seimo rinkimų prezidento laimėjimas konservatoriams tikrai nebus palankus“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame, kaip ir prieš penkerius metus, susitiko perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Suskaičiavus beveik visus antrojo prezidento rinkimų turo balsus, užtikrintai pirmauja perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 1888-ių iš 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda renka 74,58 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė kol kas sulaukė 23,92 proc. rinkėjų palaikymo.
VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda pirmauja visose Lietuvos savivaldybėse.
Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.
ELTA
