Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad iki 2027 metų Lietuvoje turi būti pasiektas operacinis dronų pajėgumas, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
„Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos ar iki 2027 metų. Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais“, – pirmadienį po VGT posėdžio Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Budrys.
„Tai reiškia, kad mes nematome to kaip atskiro kažkokio vieneto, tai yra sąveikoje su mūsų turimomis platformomis: ar tai būtų su mūsų ryšių sistemomis ir bendrai su mūsų taktiniu veikimu kariuomenės“, – pridūrė jis.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad VGT posėdžio metu buvo sutarta rekomenduoti dronų pajėgumus plėtoti, pasitelkiant Lietuvos gynybos pramonę.
„Valstybės gynimo taryba nusprendė rekomenduoti Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei plėtoti dronų pajėgumus Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“, – informavo jis.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad posėdžio metu buvo sutarta prašyti Vyriausybės tinkamai sutvarkyti teisinę aplinką, susijusią su droninių pajėgumų Lietuvoje plėtojimu.
„Yra sprendimas rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tą teisinę aplinką artimiausiu metu tinkamai sutvarkyti, apie ką mes taip pat šnekamės ir su gynybos pramonės įmonėmis“, – akcentavo jis.
Prezidento patarėjas informavo, kad VGT kalbėjosi ir apie tai, kiek lėšų gali pareikalauti droninių pajėgumų plėtojimas.
„Buvo numatyta, kiek yra planuojama skirti pinigų. Tos sumos yra per metus kažkur apie 30 mln. eurų, kas yra skiriama šiai krypčiai“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas pabrėžė būtinybę sukurti dronų ekosistemą
Savo ruožtu kandidatas į krašto apsaugos ministrus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuvoje būtina suskurti dronų ekosistemą.
„Norint, kad mes neatsilikinėtume nuo procesų, mums reikia ekosistemos. Tai yra, visos dronų ekosistemos. Kas iš esmės reiškia ir gamybą, ir testavimą, ir inovacijas, ir naudojimą. Šitą ekosistemos kūrimą mes kaip tik dabar pradėjome ir pradedame. Ir yra teisės aktų pataisos pateiktos, kurios leis tam tikra prasme užkurti mums Lietuvos dronų pramonę, kad galėtų valstybinės institucijos pirkti ir Lietuviškus dronus, dėl kurių turėjome kliuvinių“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis teigia VGT posėdžio metu pristatęs NSGK parengtą koncepciją dėl dronų integracijos į ginkluotąsias pajėgas.
Jis tikino pozityviai vertinantis dronų plėtojimo Lietuvoje perspektyvą.
„Nuo orientacijos į žvalgybinius bepiločius orlaivius, pagaliau pereiname prie ir prie kovinių dronų plėtojimo. Mažieji FPV dronai tampa integralia, sudėtine mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi. Labai svarbu, kad yra modeliuojamas ir užsukamas ir operatorių Lietuvos kariuomenėje rengimo procesas, tam tikras mokymo procesas. Kitaip tariant, matau žingsnį į priekį“, – sakė politikas.
Metų pradžioje dėl bepiločių orlaivių sistemų vystymo diskutavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja potencialas plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą. Todėl jo vadovaujamas komitetas parengė ir VGT pateikė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją.
Kaip numato Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
