(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Efektyvus daugiabučių atnaujinimas – pats geriausias būdas taupyti lėšas už šildymą. Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė daugiabučių namų atnaujinimo planui.

Jis apima esamų miesto daugiabučių namų ir jų infrastruktūros būklės įvertinimą (įskaitant pastatų nusidėvėjimo preliminarų vertinimą, šilumos suvartojimo efektyvumą, inžinerinių tinklų būklę, kiemų būklė ir pan.) ir kvartalų reitingavimą pagal renovavimo poreikį.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Gataučio, daugiabučių renovacija nėra Savivaldybės ar Vyriausybės „gudrus planas apiplėšti žmones“, tai techninė būtinybė.

„Pastatas natūraliai dėvisi, todėl kapitalinis remontas privalomas kas 25-30 metų. Kauno daugiabučių namų amžiaus vidurkis – 40 metų! Be to, pastaruosius dešimtmečius jų priežiūra buvo prasta, todėl techninė jų būklė yra tokia kaip dar senesnių pastatų. Nesiimant priemonių, namų nudėvėjimas pasieks tokią kritinę ribą, kai juos atstatyti bus nebeįmanoma. Ir už tai yra atsakinga ne valstybė, o patys pastatų savininkai”, – pabrėžė R. Gatautis.

Patvirtintame plane numatomas vieno ar kelių daugiabučių namų kvartalų pilno atnaujinimo pilotinis projektas, apimantis ne tik pastatų atnaujinimą, bet ir to kvartalo inžinerinių tinklų (šilumos, vandens, elektros, gamtinių dujų) renovaciją, automobilių parkavimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių, apšvietimo, atliekų šalinimo įrangos sutvarkymą. Šio projekto esmė – išryškinti ir rasti principinius sprendimus problemoms, galinčioms iškilti kvartalo atnaujinimo procese. Vėliau ši patirtis būtų panaudojama atnaujinant kitus Kauno daugiabučių namų kvartalus.

Kaune iki 2009 metų pabaigos buvo renovuoti tik 35 daugiabučiai namai (kai kurie tik iš dalies) iš 1485 sovietmečio laikotarpiu statytų stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų. Iš viso Kaune yra apie 5000 daugiabučių namų, iš jų 62 proc. nerenovuoti ir dar 20 proc. namų – nerenovuoti ir labai apleisti.

Nacionalinė būsto strategija numato, kad iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučių namų. Siekiant didžiausio efekto ir pirmenybę teikiant dideliems daugiabučiams, Kaune kasmet turėtų būti atnaujinama apie 120 namų. Tokio masto procesą būtina racionaliai planuoti.

2009 m. gruodžio duomenimis, kai šilumos kaina buvo 20,67 ct/kWh, kaunietis, gyvenantis nerenovuotame daugiabutyje, 60 kv. m bute, mokėjo apie 319 litų per mėnesį už šildymą, o gyvenantis renovuotame daugiabutyje, to paties ploto bute, sumokėjo tik 122 litus (t.y. 2,6 karto mažiau!). Taigi, šiuo atveju renovuotame daugiabutyje gyvenanti šeima per mėnesį sutaupė 197 Lt.

Masinis, racionaliai suplanuotas daugiabučių atnaujinimo procesas leistų sumažinti finansines investicijas ir darbų trukmę.

Įgyvendinant pilotinį projektą, turėtų būti išnagrinėtos neaiškios situacijos, keblumai ir pateikti sprendimai techninių, administracinių, leidimų gavimo bei techninės priežiūros klausimais. Daugiabučių atnaujinimo procese Savivaldybei teks proceso koordinatorės vaidmuo. Be to, svarbu išnagrinėti galimybes ir parengti priemones, leisiančias užtikrinti daugiabučių renovavimo projektų įgyvendinimo darbų kokybę ir kontrolę.

Energetikos ekspertų teigimu, pradėjus planingai įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo programą, gerės pastatų techninė ir estetinė būklė, mažės išlaidos šildymui, bus sukurtos papildomos darbo vietos.

Daugiabučių namų atnaujinimo programai įgyvendinti ir finansuoti įsteigtas fondas, kuris suformuotas pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA (Joint European Support for Susstainable Investment in City Areas) iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto, tarptautinių institucijų ir finansuotojų lėšų. Šia finansinės inžinerijos priemone Europos Sąjungos šalys narės gali panaudoti 2007-2013 m. laikotarpiu.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: