Antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba nepritarė pasiūlymui Kaune seniūnijų ribose įsteigti 53 seniūnaitijas.
Dar 2008 metais pakeitus Vietos savivaldos įstatymo nuostatus, miestuose seniūnijų teritorijose buvo privaloma įsteigti seniūnaitijas bei rinkti jų seniūnaičius. Kauno mieste užtrukus šiam procesui, miesto savivaldybę paragino Vyriausybės atstovas, primindamas, jog privalu laikytis įstatymų.
Tarybos narių nuomone, pritarti seniūnaitijų steigimui dabar, kuomet Savivaldybė planuoja vykdyti seniūnijų reformą, būtų neracionalu.
„Šiuo metu vyksta gyventojų apklausa dėl seniūnijų skaičiaus mažinimo. Nesinorėtų šiandien priimti sprendimo, o po seniūnijų reformos iš naujo, pagal naujas seniūnijų ribas, perskirstyti seniūnaitijas“, – sakė Gintarė Skaistė.
Be to, Tarybos nariai abejojo, ar tinkamai ir proporcingai pagal gyventojų skaičių buvo suskirstytos seniūnijos į seniūnaitijas. „Vienas seniūnaitis, dirbdamas savanoriškais pagrindais, negalės išspręsti 30 tūkst. gyventojų problemų ir bėdų“, – posėdžio metu teigė Kęstutis Mikėnas.
Tarybos nariai pritarė, jog privalu laikytis įstatymų, ypač jog Vietos savivaldos įstatymas yra pagrindinis savivaldybėms. Tačiau Savivaldybė mato, jog miesto bendruomenių centrai vysto savo veiklą bei ją plečia.
„Norėtume, jog bendruomenių centrai ir toliau atliktų tą funkciją, kurią dabar atlieka – atstovauja gyventojų interesus. Manome, jog jie neprasčiau atliktų darbus nei seniūnaičiai“, – kalbėjo Edita Gudišauskienė.
Tarybai nepritarus parengtam sprendimo projektui, buvo priimtas protokolinis pavedimas, kuriuo sudaroma redakcinė darbo grupė. Ji turės parengti kreipimąsi į Seimą dėl Vietos savivaldos įstatymo koregavimo. Miestas pageidauja, jog būtų vystoma bendruomenių centrų veikla, o ne papildomai steigiamos seniūnaitijos.
