Balandis. Lauke darosi vis šviesiau, šilčiau, jaukiau ir maloniau. Pabudę po žiemos miego žmonės lenda iš savo namų paganyti akių į priešingos lyties atstovus, pademonstruoti naujai įsigytų paltukų, pilvų nedengiančių striukyčių, naujų batų, naujos plaukų bei veido spalvos. Apie pastarąjį reiškinį ir norėčiau pakalbėti, nes pastaruoju metu dažnai norisi paklausti ‘mergaite, kas nutiko tavo veidui?’.
Ryte įlipusi į autobusą aš kartais krūpteliu, kai pamatau keletą spoksančių nepilnamečių oranžiniais veidais. Pirma, šiais laikais vaikai yra labai žiaurūs, o ypatingai mergaitės, tad akylas stebėjimas tikrai gąsdina. Antra, jų veidai išdažyti ryškia spalva, o kiek žinau, indėnai prieš karą dažydavosi veidus… Tiesą sakant būna ir baisiau – teko matyti, kaip autobuse buvo atidarytas grožio salonas ir mergaitės ruošėsi karui. Tpfu, piešė sau veidus.
Palikime transporto priemones ramybėje ir keliaukime į miestą. Ten taip pat galima išvysti vaikščiojančių oranžinių objektų. Ypatingai apie vienuoliktą valandą ryto, kai gimnazistės išeina išgerti kavos į Vero Cafe ar tiesiog akimis pašaudyti į žavius studentus. Žinoma, prieš šį ritualą jos mokyklos tualete dar truputėlį pasigražina.
Vieną rytą, dvyliktoje klasėje, atėjau pagal paskirtį pasinaudoti mokyklos tualetu, tačiau vos tik atidariau duris nesusipratau, kur papuoliau: devintokės prieš pirmą pamoką tepliojasi pudra, dažosi akis, nes mamos namuose neleido.
Taip jau yra, mes visos norime būti gražios, o grožis yra skonio reikalas. Tačiau, mano subjektyvia nuomone, oranžinis veidas yra pajuokos, ne grožio objektas. Taigi visoms morkaveidėms palinkėčiau nusiplauti veidukus ir apsilankius kosmetikos parduotuvėje paprašyti konsultantės pagalbos.
