Didžiojo septyneto tolimos ateities vizija – visiškai atsisakyti iškastinio kuro

Paskelbė: BNS Data: 2015-06-09 06:02

Spausdinti | Komentarai

Pasaulis turėtų liautis naudojęs iškastinį kurą iki šio šimtmečio pabaigos, pirmadienį paskelbė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, iškeldami ambicingą, bet tolimą tikslą prieš vėliau šiais metais vyksiančią pasaulinę konferenciją dėl klimato pokyčių.

Septynių turtingųjų demokratinių šalių lyderiai taip pat perspėjo Rusiją, kad sankcijos, paskelbtos Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainos atžvilgiu, liks galioti, kol bus išpildytos visos paliaubų Rytų Ukrainoje sąlygos. Be to, sankcijos gali būti sugriežtintos, jeigu padėtis to reikalautų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tapusi šio kasmetinio viršūnių susitikimo šeimininke, ragino jo dalyvius įsipareigoti “dekarbonizuoti” pasaulio ekonomiką – tai yra pašalinti didžiąją dalį anglies dvideginio išmetalų, susidarančių deginant naftą, dujas ir akmens anglis. Nors įgyvendinti šį tikslą būtų siekiama iki šimtmečio pabaigos, septynių šalių lyderiai pabrėžė, kad “reikalingi skubūs ir konkretūs veiksmai, reaguojant į klimato pokyčius”.

Deginant iškastinį kurą susidaro daug anglies dvideginio, kuris sulaiko saulės šilumą ir šildo atmosferą.

Lyderiai ragina siekti, kad iki 2050 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalai pasaulyje būtų sumažinti 40-70 procentų, lyginant su padėtimi 2010 metais. Šie uždaviniai sukėlė nusivylimą kai kuriems aplinkosaugos aktyvistams, bet lyderiai ragino siekti šio intervalo “aukštesniosios dalies”. Jie taip pat sakė įsipareigosiantys “pertvarkyti energetikos sektorius” savo šalyse, kad į atmosferą būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

“Dekarbonizacija” reikštų įprasto iškastinio kuro pakeitimą alternatyviais energijos šaltiniais, tokiais kaip vėjo ir saulės energetika. Pranešime nebuvo kalbama apie “visiška” dekarbonizaciją, o šis terminas taip pat nereiškia, jog bus atsisakyta branduolinės energetikos.

A.Merkel nustatė klimato kaitos problemas kaip vieną iš pagrindinių temų šio viršūnių susitikimo darbotvarkėje. Šiems klausimams ji taip pat daug dėmesio skyrė organizuodama 2007 metų Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kai iš šio klubo dar nebuvo pašalinta Rusija.

Kanclerė siekė, kad pažangiosios ekonomikos rastų bendrą poziciją ir galėtų ją ginti per pasaulinę klimato kaitos konferenciją, kuri gruodį vyks Paryžiuje. Prognozuojama, kad derybos su kitomis šalimis, įskaitant daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančią Kiniją ir Indiją, būtų lengvesnės, jeigu išsivysčiusios šalys laikytųsi vieningos pozicijos.

Frankfurto finansų ir vadybos mokykloje dėstantis atsinaujinančių šaltinių energetikos finansų profesorius Ulfas Mosleneris (Ulfas Mozleneris) sakė, kad G-7 pareiškimas yra “didžia dalimi patvirtinimas to, dėl ko jau buvo susitarta” kovos su klimato pokyčiais srityje. Šis komunikatas svarbus tuo, jog išsivysčiusios šalys formuoja bendrą poziciją prieš klimato derybas su besivystančiomis šalimis.

Pasak profesoriaus, “dekarbonizacijos” terminu paprastai įvardijamos pastangos smarkiai sumažinti anglies junginių išmetalus – pavyzdžiui, 20 proc., lyginant su dabartiniu lygiu.

Lyderių deklaracija yra “labai ambicinga” ir žada didelio masto pokyčius, “nors reikia pasakyti, kad tai yra gana tolimas laiko horizontas”.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
traffix.lt