Europos Komisija priėmė Europos žiniasklaidos laisvės aktą – naują taisyklių rinkinį, skirtą žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui ES apsaugoti. Siūlomame reglamente numatytos, be kita ko, priemonės, kuriomis apsaugoma nuo politinio kišimosi į redakcinius sprendimus ir sekimo. Reglamente daugiausia dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumu ir pastoviu finansavimu, žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumu ir valstybinės reklamos paskirstymu. Jame taip pat nustatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti redaktorių nepriklausomumą ir atskleisti interesų konfliktus. Galiausiai, Europos žiniasklaidos laisvės akte keliamas žiniasklaidos koncentracijos klausimas ir siūloma įsteigti naują nepriklausomą Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kurią sudarytų nacionalinės žiniasklaidos institucijų atstovai. Be to, Europos Komisija priėmė papildomą rekomendaciją – ja siekiama skatinti priimti redaktorių nepriklausomumo vidaus apsaugos priemones.
Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová teigė: „Pastaraisiais metais matėme, kaip žiniasklaidai daromas įvairaus pobūdžio spaudimas. Atėjo laikas imtis veiksmų. Privalome nustatyti aiškius principus: nė vienas žurnalistas neturėtų būti sekamas, nes dirba savo darbą; nė viena visuomeninės žiniasklaidos priemonė neturėtų būti paversta propagandos įrankiu. Šiandien pirmą kartą teikiame tokį pasiūlymą – sukurkime bendras priemones, skirtas žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui ES apsaugoti.“
Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas pridūrė: „ES – didžiausia pasaulyje demokratinė bendroji rinka. Žiniasklaidos įmonės atlieka labai svarbų vaidmenį, tačiau jos gauna vis mažesnes pajamas, susiduria su grėsmėmis žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, atsirandančiomis labai didelėmis interneto platformomis ir skirtingų nacionalinių taisyklių įvairove. Europos žiniasklaidos laisvės akte numatoma taikyti bendras apsaugos priemones ES lygmeniu, siekiant užtikrinti nuomonių įvairovę ir galimybę mūsų žiniasklaidai veikti nepatiriant privačiųjų ar viešųjų subjektų kišimosi. Naujoji Europos žiniasklaidos laisvės sergėtoja skatins veiksmingai taikyti šias naujas žiniasklaidos laisvės taisykles ir atliks atrankinį žiniasklaidos koncentracijos atvejų tyrimą, kad nebūtų varžomas pliuralizmas.“
Politinio kišimosi ir sekimo draudimas, pastovaus finansavimo užtikrinimas
Europos žiniasklaidos laisvės aktu bus užtikrinama, kad viešoji ir privačioji žiniasklaida, nepatirdama nederamo spaudimo ir atsižvelgdama į skaitmeninę žiniasklaidos erdvės transformaciją, galėtų lengviau veikti kitose ES vidaus rinkos šalyse.
· Redaktorių nepriklausomumo apsauga. Reglamente bus reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų pagarbą veiksmingai žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei laisvei ir gerintų žurnalistų šaltinių apsaugą. Be to, žiniasklaidos paslaugų teikėjai turės užtikrinti nuosavybės skaidrumą viešai atskleisdami su tuo susijusią informaciją ir imtis priemonių siekdami užtikrinti, kad konkretūs redakciniai sprendimai būtų priimami nepriklausomai.
· Draudimas naudoti šnipinėjimo programas prieš žiniasklaidą. Žiniasklaidos laisvės akte numatytos griežtos priemonės, kuriomis žiniasklaida, žurnalistai ir jų šeimos apsaugomi nuo prieš juos nukreiptų šnipinėjimo programų.
· Nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida. Tais atvejais, kai yra veikianti visuomeninė žiniasklaida, ji turėtų būti pakankamai ir pastoviai finansuojama, kad būtų užtikrintas redaktorių nepriklausomumas. Visuomeninės žiniasklaidos institucijos vadovas ir valdyba turės būti skiriami skaidriai, atvirai ir nediskriminuojant. Visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, įgyvendindami pavedimą teikti viešąsias paslaugas, turės nešališkai užtikrinti informacijos ir nuomonių įvairovę.
· Žiniasklaidos pliuralizmo įvertinimas. Žiniasklaidos laisvės akte reikalaujama, kad valstybės narės įvertintų, kokį poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redaktorių nepriklausomumui daro žiniasklaidos rinkos koncentracija. Jame taip pat reikalaujama, kad valstybė narė taikytų tik tinkamai pagrįstas ir proporcingas teisėkūros, reguliavimo ar administracines priemones, kurios galėtų veikti žiniasklaidą.
· Skaidri valstybinė reklama. Žiniasklaidos laisvės aktu bus nustatyti nauji valstybinės reklamos paskirstymo žiniasklaidai reikalavimai, kad procesas vyktų skaidriai ir nediskriminuojant. Be to, aktu bus padidintas auditorijos vertinimo sistemų, kurios daro poveikį žiniasklaidos pajamoms iš reklamos, visų pirma internete, skaidrumas ir objektyvumas.
· Žiniasklaidos turinio internete apsauga. Atsižvelgiant į Skaitmeninių paslaugų aktą, Žiniasklaidos laisvės akte numatytos priemonės, kuriomis apsaugoma nuo to, kad nebūtų nepagrįstai pašalinamas žiniasklaidos turinys, sukurtas laikantis profesinių standartų. Jei nekyla sisteminė rizika, pvz., susijusi su dezinformacija, labai didelės interneto platformos, kurios mano, kad tam tikras teisėtas žiniasklaidos turinys prieštarauja jų vykdomai politikai ir todėl ketina jį pašalinti, turės informuoti žiniasklaidos paslaugų teikėjus apie savo veiksmų priežastis anksčiau, nei įsigalios toks pašalinimas. Tos platformos turės pirmumo tvarka išnagrinėti kiekvieną skundą, gautą iš žiniasklaidos paslaugų teikėjų.
· Naujo naudotojo teisė pritaikyti žiniasklaidos siūlomą turinį. Žiniasklaidos laisvės aktu bus numatyta teisė žiniasklaidos siūlomą turinį pritaikyti įrenginiuose ir sąsajose, pvz., išmaniuosiuose televizoriuose, sudarant sąlygas naudotojams keisti standartinius nustatymus pagal savo pageidavimus.
Prie reglamento pridedama rekomendacija, kurioje yra keli sektoriaus atstovų pateikti savanoriškai taikomos geriausios patirties pavyzdžiai – jais siekiama skatinti redaktorių nepriklausomumą ir didinti nuosavybės skaidrumą. Rekomendacijoje pateikiamas žiniasklaidos įmonėms apsvarstyti skirtas savanoriškų priemonių rinkinys, pvz., sąlygos nepriklausomai kurti redakcinį turinį, suteikiant žurnalistams galimybę dalyvauti priimant itin svarbius sprendimus, susijusius su žiniasklaidos priemonių veikimu, strategijos, kuriomis ilgam būtų užtikrinamas pastovus naujienų turinio kūrimas.
Europos žiniasklaidos laisvės sergėtoja
Europos Komisija siūlo įsteigti naują nepriklausomą Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kurią sudarytų nacionalinės žiniasklaidos institucijų atstovai. Valdyba skatins veiksmingai ir nuosekliai taikyti ES žiniasklaidos teisės aktų sistemą, visų pirma padėdama Europos Komisijai rengti gaires žiniasklaidos reguliavimo klausimais. Ji taip pat galės teikti nuomones dėl nacionalinių priemonių ir sprendimų, kurie daro poveikį žiniasklaidos rinkoms ir žiniasklaidos rinkos koncentracijai.
Be to, Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba koordinuos nacionalines reguliavimo priemones dėl ES nepriklausančių valstybių žiniasklaidos, keliančios pavojų viešajam saugumui, kad būtų užtikrinta, jog tos žiniasklaidos priemonės neapeitų ES taikomų taisyklių. Ji taip pat surengs labai didelių interneto platformų ir žiniasklaidos sektoriaus atstovų struktūrinį dialogą, siekdama skatinti naudotis įvairiu žiniasklaidos siūlomu turiniu ir stebėti, kaip platformos laikosi savireguliavimo iniciatyvų, pvz., ES kovos su dezinformacija praktikos kodekso, reikalavimų.