Beveik visi žino, kad rūkymas yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Vis dėlto kiekvieną dieną tūkstančiai paauglių visame pasaulyje išbando savo pirmąją cigaretę. Rūkymo skatinimas ribojamas kino ekrane, tačiau filmuose tai nėra tokia didelė problema kaip reiškiama agresija ir smurtas naudojant ginklus. Akivaizdu, kad socialinė įtaka, žiūrimi filmai turi svarbų vaidmenį padažnėjusių šaudynių mokyklose skaičiui, tačiau kuo smurtas geriau už rūkymą kine? Kodėl tai išlieka pagrindiniu teigiamu aspektu filmuose?
Kodėl mes draudžiame filmus kuriuose rūkoma, bet visiškai ignoruojame smurtą kine? Remiantis Holivudo požiūriu, kaip teigė komikas Bilas Majeris (Bill Maher), „<…> šaudynės filmuose yra pramoga, net jei tai yra žiauri scena. Tokie filmai labai paveikia jaunus vaikinus, kurie jaučiasi visuomenės atstumtieji, todėl šie pradeda masines žudynes, kad priverstų pasaulį pasujausti taip, kaip jaučiasi jie viduje kai yra žeminami kitų. Rūkymas, kita vertus, filmuose draudžiamas dažniau todėl, kad vaikai žiūrėdami tokio tipo filmus manys, jog tai yra labai „kieta“ ir atrodo šauniai.“
Dar visai neseniai prekybos centre Danijos sostinėje, Kopenhagoje, užpuolikas nužudė tris žmones, o dar keturis sužeidė. Aukomis tapo du 17 metų danai ir 47 metų rusas. Du danai ir du švedai buvo sužeisti – vienas tebėra kritinėje stadijoje. Policija pranešė, kad įtariamasis 22 metų šaulys turėjo psichikos sveikatos problemų, tačiau šiuo atveju, nebuvo jokių teroro motyvų.
Faktas, jog tai, ką jauni žmonės nuo ankstyvo amžiaus stebi kino pasaulyje žaloja jų mentalitetą ir sukuria neigiamą įvaizdį apie pasaulį ir aplinkinius. Ne visi tampa žudikais, tačiau daugelis, kurie domisi ginklais, kurių parodomoji pradžia yra veiksmo filmai, turi užslėptas idėjas, mintis, kurios virsta realybe, jei individo psichika nėra pakankamai stipri. Šiuo metu masinės šaudynės yra opi problema Jungtinėse Valstijose, kai maždaug kas 12,5 dienos įvyksta bent vienas masinis šaudymas. Kitos šalys – ne išimtis. „Ginklai pristatomi „vėl ir vėl“ kaip geriausias būdas spręsti gyvenimo problemas. „Žmonės juos vadina veiksmo filmais“, – teigė Majeris. „Jie turėtų juos vadinti keršto filmais“.
Birželį taip pat vyko masinis šaudymas Teksaso valstijoje, mokykloje. Uvaldės mieste užpuolikas nužudė 19 pradinių klasių mokinių ir du mokytojus bei sužeidė dar 17. Užpuolikas laukė, kol įstatymai leis jam įsigyti ypač mirtinus ginklus – netrukus po 18-ojo gimtadienio įsigijo du AR tipo šautuvus ir jam nepavyko įtikinti sesers nusipirkti dar vieną, kaip teigė pati policija.
Remiantis įžvalgiu komiko komentaru, kai liberai šaukia „DARYKIT KĄ NORS”, niekas nesusimąsto apie tai, kad eilinis vaikas, ne tik Amerikoje, peržiūri bent 200 tūkst. smurto scenų per ekraną iki kol jam sukanka 18. Remiantis FTB duomenimis, pagrindinė masinių šaudynių pradžia yra jų [vaikų] susidomėjime smurto kupinose pramogose, kurios rodomos filmuose. „<…> Kai tuo tarpu Amerika yra labiausiai „atsimerkusi“ šalis pasaulyje įvairioms temoms <…>, vos kalbai pasisukus apie ginklų romantizavimą filmuose, girdime tik svirplius…keista.“
Kaip kiekvienas mokyklos šaudytojas, tokie veikėjai yra gedulo kolekcionieriai. Kaip ir kiekviename veiksmo filme, būna vaikinas, kuris buvo gerietis, tačiau kiti persistengė ir dabar bus viskas: pagrobė dukrą, nužudė sužadėtinę ir t.t. Ir visa tai sukuria ne bet kokią kultūrą, tačiau vadinamąją teisėtai pagrįstą kultūrą.
Veiksmo filmai taip pat sukuria ir netikrą saugumo jausmą, kuris filmuose rodomas taip: gerieji šaudytojai, herojai – jie pašaunami taip, tarsi nieko baisaus nenutinka. Jie parodomi labai stiprūs ir atlaikantys šūvius taip, tarsi tai tik niuktelėjimas į petį ir nieko daugiau, tačiau realybėje taip nėra. Tie, kurie pradeda realiai veikti ir imtis ginklo kaip visų problemų sprendimo, tampa nestabilia visuomenės dalimi, keliančia pavojų sau ir aplinkiniams, o tokios šalys kaip Danija, kuriose masiniai šaudymai yra retenybė, tampa nebe tokios atsparios kaip anksčiau.
Tikrasis klausimas yra tai, koks yra poveikis to, kaip efektyviai veiksmo filmai reflektuoja smurtą mumyse? Dažnas tikriausiai nė nesusimąstytų, jog būtent tokie filmai gali būti masinių išpuolių įkvėpėjais, šaknis ar ar sausa šaka, kuri užkuria vidinę smurto ugnį tiems, kurie jaučiasi įskaudinti arba nužeminti nekomfortabilios, skausmą keliančios aplinkos. Dauguma sugeba susitvarkyti su veiksmo filmuose rodomomis smurto scenomis, tačiau tie, kurie jas supranta kaip idėją išeičiai, iš nepakeliamos padėties ar įkvėpimą asmeniams smurtiniams keršto prieš visuomenę išpuoliams, paverčia kino ekranų fikcijas žiauria realybe, traiškančia aplinkinių žmonių likimus. Tie, kurie sumaišo spalvingas judančių paveikslų iliuzijas ir sunkiai priimamą realybę, keršydami pasauliui gali suteikti išties kraupią formą masiniam siaubui, pasukdami klaidingai pramintu ir kino industrijos godžiai monetizuojamu klystkeliu.
