Vasario 16-osios gatvėje, kuri vos prieš keletą dienų buvo įgavusi slaptingą simboliką, slepiasi indų, turkų, veganų ir niekaip nesusimąstančių visaėdžių džiaugsmas – „Moksha“. Ne kartą liepiau sau ten nueiti gnybdamasis į užpakalį, tačiau reikiamai įgnybti sugebėjau tik žiemai įvidurėjus.
Tiesą sakant, tikėjausi didesnės kavinės, įsivaizduodamas, kad indai ir kiti Rytų gyventojai mėgsta gyventi įvairiomis prasmėmis – plačiai, prie vakariečių tik vaizduodami stintų socialumą. Vis dėlto stebėtojo fenomenas ir yra tuo žavus, kad niekada visko nepamatysi, o kai užsiimi kokiu tyrimu, slaptosios dalelės specialiai išsidėsto taip, kad atrodytų, jog viskas gražu ir nekalta. Žodžiu, sakome taip keturių+ stalelių kavinei ir prisėdame uodegas.
Dalis mano bičiulių čia apsilanko dėl puikaus (cituosiu iš atminties: „Neabejotinai geriausio Lietuvoje“) veganų maisto. Gali taip ir būti, nesiginčysiu, tačiau aš, žmogus kilęs iš paprastos perversmininkų giminės, neabejotinai dievinusios rausvus paršiuko žandus, neužsisakyti ko nors su amino rūgštimis tiesiog negaliu, tai predestinuota. Išsirenku vištieną su gausiu kario padažu ir joje gaivališkai klejojančiais flaneur pomidoriukais. Mano žavioji dama vaišinasi salotomis su krevetėmis ir dar galas žino kuo.
Pasakysiu trumpai ir drūtai: tokio puikaus maisto Kaune lengvai nerasite. Jis tarsi voro antipodas, beprotiškai mielas mums, užhipnotizuotiems, atveriantis burnas, ką ten burnas, visas septynias čakras, ir konvejeriuku supilantis Krišnos malonę. O’k, gal kiek per erotiškai.
© Aidos Januševičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Skaniai pavalgę (ypač patiko vištiena su nuostabiu tirštu padažu), neužmirštame lengvai atsidusti, ir paieškoti piniginaitės. Jei norite dviese pasisotinti ne dienos pietų metu, būkite pasiruošę atsisveikinti su Basanavičium ir gal dar pora lakūnų. Už pasiskraidymą reikia sumokėti. Tą žinojo ir Paksas.
© Aidos Januševičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Maistas 5: Prie maisto prisikabinti galėtume nebent jį surišdami su patiekalų kaina. Kad ir kaip ten, tai nėra pats logiškiausias manevras, nors kartais taip ir padarome. Maistas puikus, porcijos nemenkos. Bijau prisišnekėti, nes čia lankiausi tik kartą. Taip kad, Moksha, neužmik ant lauro lapų.
Aplinka 3: Aplinka kamerinė, lyg liaunos vienuoliktokės literatės taip kruopščiai prižiūrima paslaptis. Pora papildomų stalelių tikrai nepatrukdytų, nes dabar esu priverstas klausytis seniai nesimačiusių hipsterių triedalynių, kurios gali apkartinti net šventuosius Savanorių prospekte įsitaisiusių hare krišna saldainiukus (maha prasada).
Aptarnavimas 5: Man patinka žmonės su nuovoka, empatija. Padavėja, pamačiusi, jog skanausime patiekalus pasikeisdami, užsiimsime tam tikromis lengvomis avantiūromis, netruko pasidalinti plačia restorano dubenėlių gama. Nebuvo panaši į vieną tų „išgręšiu“ tipo furijų.
Verta apsilankyti 5: Juk „Moksha“ iš esmės – Laisvės Alėjoje. Tai gal kartą nenueik į kibininę ar sriubinę, o nuvesk save ir mažuosius čionais. Neužknisanti egzotika suteiks Kaunui naują pojūtį.
© Aidos Januševičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Tokių savitų vietų kaip „Moksha“ Lietuvoje nesimėto. Tad suglauskime savo tautinio identito sparnus, paprašykime, kad trispalvę pasaugotų senelė, ir išeikime į Vasario 16-osios gatvę taip oriai, kaip dar nesame ėję: su pasiryžimu ir laukimu priimti tai, ką gausime.
Galutinis įvertinimas:
