Jau nuo pirmos filmo minutės jaučiamas stiprus režisieriaus Gore Verbinski prisilietimas prie „Vienišo klajūno“ ir nors kai kurios vietos labai supanašėję su garsiaisiais „Karibų piratais“, kelionė po laukinius vakarus esti nepaprastai jaudinanti ir maloni.
Ateis laikas, kai geram žmogui reikės dėvėti kaukę
Apskritai „Vienišas klajūnas“ yra vesternas kupinas veiksmo ir nuotykių, tačiau šis vesternas nuo kitų skiriasi tuo, kad turi gana neblogą scenarijų. O jis yra daugmaž toks – iš pažiūros kiek pakvaišusį indėną ir idealistą teisininką suveda neapykanta tam pačiam žmogui ir keršto siekimas. Keršto vedami šie du absoliučiai skirtingi vyrai patiria daugybę neįtikėtinų nuotykių, o kol stebime jų išgyvenimus gauname progą užmesti akį į nepaprastus laukinius vakarus.
Ovacijos aktoriams
Šiame filme tikrai galime prikibti prie keleto dalykų, tačiau aktoriams, ko prikišti tiesiog nėra. Taip, galbūt kai kurie pasakys, kad Johnn‘iui Depp‘ui nepavyko atsikratyti kapitono Jack‘o Sparrow įvaizdžio, tačiau taip gali pasirodyti tiesiog dėl to, kad ši pusgirčio pirato etiketė jam buvo lipinama labai ilgą laiką. Iš tiesų, Johnny Depp‘as ekrane pasirodo kaip tobulas indėnas – mistiškas ir įdomus, traukiantis dėmesį, bet tuo pačiu metu atstumiantis, drąsus ir išmintingas, ir tuo pat metu nerangus ir nevykęs, nuolatos liūdnas ir susimąstęs, bet nuolat pralinksminantis.
Kadras iš kino filmo „Vienišas klajūnas“
Ne tik Johnny Depp‘as, bet ir kiti komandos nariai puikiai susitvarkė su užduotimis ir ryškiai nupiešė personažus. Armie Hammer‘iui buvo pametėta tikrai nelengva užduotis, ko gero, drąsiai galima teigti, kad tai jo svarbiausias iki šiol turėtas vaidmuo. Ir jis su juo susitvarkė puikiai! Nepatyręs ir naivus, užstrigęs jaunatvinio idealizmo ir maksimalizmo fazėj, vaikinas beatodairiškai siekiantis teisingumo ir dar nelabai suprantantis, kas tas tikrasis teisingumas yra…
Neatpažįstamai subjaurotas Villiam‘as Fichtner‘is nebesiveja „Kalėjimo bėglių“, o pats tampa bėgliu ir tiesiog tobulai įkūnija visa, kas atrodo blogiausia ir atgrasiausia kiekvienam civilizuotam žmogui. Net ir trumpas Helenos Bonham Carter pasirodymas įneša gyvumo ir subtilaus bei tuo pačiu metu lėkšto seksualumo. Aktoriai čia stebina savo profesionalumu ir gebėjimu derėti tarpusavyje neužgožiant vieniems kitų ir tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šį reginį stebėti tampa itin malonu.
Hiperbolizavimo genijus
Nors filme apstu nerealių dalykų ir jaučiasi, kad trykšta fantazijų fontanai, kažkokiu būdu Gore Verbinski‘ui pavyksta tai pateikti taip, kad atrodo, jog viskas tarpusavyje dera, o besiliejantys absurdiški kadrai nepykdo, o tik sukelia šypseną. Nuotykiai ir dialogai įtraukia, linksmina ir liūdina. Emocijų gausa taip pat nesipjauna, o sukuria harmonija, kuria belieka tiesiog mėgautis. Šis režisierius tiesiog turi talentą visiškai nelogiškus dalykus pateikti kaip neginčijamą tiesą ir leidžia pamatyti pasaulį kitomis akimis. Akimis, kurios matau daugiau ir įdomiau.
Verdiktas 9/10
„Vienišas klajūnas“ įtraukia ir užburia. Svaigina ir linksmina. Priverčia susimąstyti ir leidžia atsipalaiduoti. Tai puikus, kokybiškas veiksmo kupinas vesternas, kurį malonu ne tik žiūrėti, bet ir prisiminti. Tačiau tenka pripažinti, kad kai kurios scenos per ne lyg artimos „Karibų piratams“ ir nors tai nėra kažkas peiktino, nėra ir pagirtina. Taip pat šis filmas tikrai nepatiks tiems, kurie nesupranta sarkazmo ir hiperbolizavimo esmės bei yra užsikrėtę cinizmu – į šį filmą reikia eiti nusiteikus nuotykiams ir geram laikui, o ne logikos ir „normalumo“ paieškoms.
