Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo šalis suvienijo jėgas, kad pasipriešintų Rusijos invazijai kaip „vienas kumštis“, ir teigė tikįs, kad tauta „gina teisę gyventi“ šiuolaikiniame pasaulyje vykstant karui.
„Nors mūsų žmonės suprato, kad jų bus dešimteriopai daugiau ir nebus kitos išeities. Tiesiog nėra jokios kitos išeities. Mes kovojome už savo egzistenciją ir išlikimą“, – CBS naujienų laidai „60 minučių“ sakė V. Zelenskis. „Tai bendras visų – žmonių, valdžios institucijų, ginkluotųjų pajėgų – didvyriškumas. Mes tapome vienu kumščiu“.
Šis interviu – tai naujausias V. Zelenskio kreipimasis į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas Vakarų valstybes, kad šios toliau teiktų paramą ukrainiečiams. Ukrainos prezidentas sakė, kad nors JAV ginklai padėjo apsiginti nuo Kremliaus kariuomenės, „prezidentas D. Bidenas gali įeiti į istoriją kaip žmogus, kuris stovėjo petys į petį su Ukrainos žmonėmis, kurie laimėjo ir išsikovojo teisę turėti savo valstybę“.
„Viskas priklausys nuo to, kaip greitai mums padės Jungtinės Valstijos“, – interviu metu sakė V. Zelenskis. „Atvirai kalbant, nuo to priklauso, ar galėsime [išgyventi]. Aš 100 proc. pasitikiu mūsų žmonėmis ir mūsų ginkluotosiomis pajėgomis. Bet, deja, aš netikiu, kad mums bus suteikta viskas, ko mums reikia“.
Rusija išvedė karius iš Kijevo apylinkių, palikdama po savęs griuvėsių likučius ir karo nusikaltimų pėdsakus, kuomet persigrupavo po ilgai trukusio puolimo. Amerikiečių žurnalistas Skotas Pelley pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pat pradžių tikėjosi užimti Kijevą per tris dienas, o jo valdžios atstovai manė, kad V. Zelenskis pabėgs. Jis to nepadarė, sutelkė savo žmones, ir dabar karas tęsiasi ilgiau nei šešias savaites.
„Kai visi tau sako, kad reikia eiti, reikia pagalvoti“, – sakė Ukrainos lyderis. „Prieš ką nors darydamas, aš analizuoju situaciją. Visada tai dariau ramiai, be jokio chaoso. Galbūt nesu stipriausias karys. Bet nesu linkęs nieko išduoti“.
Toliau jis sakė, kad yra pasiryžęs paaukoti savo gyvybę dėl šio tikslo, sakydamas, kad jo šeima supranta, nepaisant teiginių, kad visi jie yra pagrindiniai Rusijos pajėgų taikiniai.
„Nenoriu iš savęs daryti didvyrio, – sakė jis. „Aš myliu savo šeimą. Noriu gyventi dar daug metų, bet rinkdamasis, ar bėgti, ar būti su savo žmonėmis, be jokios abejonės, esu pasirengęs atiduoti gyvybę už savo šalį.“
