Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) vyko pirmasis Lietuvos akademinėje istorijoje veganizmo ir vegetarizmo dienos renginys „VeGandhi“. Jo metu asmenine patirtimi ir receptais dalinosi šį gyvenimo būdą pasirinkę Lietuvos pramogų ir meno pasaulio atstovai – muzikantai Erika Jennings, Jurgis Didžiulis, Edgaras Lubys, juvelyrė Jurga Lago ir gyvūnų teisių aktyvistės Brigita Kymantaitė, Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Renginyje, pavadintame žinomojo Indijos lyderio Mahatma Gandhi garbei, taip pat buvo gilinamasi į savanoriavimo galimybes gyvūnų teisių ir gerovės srityje.
Pagerėjo sveikatos būklė
Renginį pradėjo garsus dainininkas Edgaras Lubys, kuris vegetarizmu susidomėjo prieš aštuonerius metus.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad atsisakiau visų žalingų įpročių, tokių, kaip alkoholis ir cigaretės. Atsibodo nesveikas gyvenimo būdas, susidomėjau vegetarizmu ir ėmiau iš pagrindų keisti savo mitybą ir gyvenseną“, – sakė atlikėjas.
Jis pažymi, kad tai, kaip gyvename šiandien, atsilieps, sulaukus šešiasdešimties ar septyniasdešimties metų. „Vegetarizmas gali padėti to amžiaus sulaukti jaunatviškiems, energingiems ir žvaliems“, – įsitikinęs E. Lubys.
Su renginio dalyviais atlikėjas pasidalino pastarųjų metų atradimais, savo asmenine patirtimi, papasakojo apie pagerėjusią sveikatos būklę. Pasak E. Lubio, pasikeitus gyvenimo būdui, jis sudalyvavo net keturiuose nemažai ištvermės reikalaujančiuose, bėgimo maratonuose.
„KTU studentams ir visiems susirinkusiems norėjau parodyti, kad buvimas vegetaru nėra kažkas neįmanomo, pernelyg rimto ar moksliško“, – kalbėjo dainininkas.
Edgaras Lubys / KTU archyvo nuotr.
Vegetarizmas – antroji prigimtis
Į renginį pasidalinti rytine daina ir savo patirtimi taip pat atvyko žinomi Lietuvos dainininkai Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis, kurie, kaip ir E. Lubys, praktikuoja vegetarizmą apie aštuonetą metų.
„Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tapau vegetare, buvo mano sveikata. Dabar vegetarizmą galėčiau pavadinti antrąja prigimtimi“, – sakė atlikėja.
Pasak jos, tai, jog gyvūnų auginimo procese naudojami antibiotikai ir įvairūs hormonai, privertė susimąstyti apie kasdienį mėsos vartojimą ir kodėl jis gali būti kenksmingas. „Nors tapusi vegetare iš pradžių galvojau apie savo sveikatą, dabar man ne mažiau svarbi ir gyvūnų gerovė“, – prisipažino E. Jennings.
Dainininkė džiaugiasi, kad į restoranų meniu vis dažniau įtraukiami ir vegetariški patiekalai, maisto gamintojai nebijo eksperimentuoti. Dabar vegetariški valgiai kur kas skanesni, nei buvo prieš keletą metų. Moters nuomone, tuomet gaminti vegetariški patiekalai neretai būdavo prėski, trūko skonio ir spalvų.
„Būnant vegetaru, labai svarbu valgyti įvairų maistą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų ir jam netrūktų energijos. Reikia valgyti daržoves, ankštinius augalus, patiekalus iš grūdų, ypatingai augalų sėklas, nes jose daug baltymų“, – kalbėjo pašnekovė, pabrėždama, kad vegetariška ar veganiška mityba iš sveikos gali nesunkiai virsti ne tokia sveika, jei žmogus kasdieną valgys, pavyzdžiui, bulvinius blynus.
Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis / KTU archyvo nuotr.
Pasidalino receptu
Jennings nuomone, vienas populiariausių mitų apie vegetarizmą yra tai, jog mėsos nevartojantys žmonės nieko nevalgo. Atlikėja suskubo paneigti šį klaidingą įsitikinimą ir pasidalino mėgstamos vegetariškos picos receptu, kuris turėtų patikti net ir ne vegetarams.
„Kadangi nevartoju kvietinių patiekalų, picos tešlai užmaišyti pasitelkiu žirnių miltus, alyvuogių aliejų ir vandenį. Picos garnyrui naudoju pomidorus, paprikas, artišokus, baklažaną, cukiniją, svogūnus ir česnaką. Mėgstantys aštresnį maistą, gali papildomai naudoti ir čili pipirus. Sūris ant viršaus naudojamas pasirinktinai, priklauso ar esi vegetaras, ar veganas. Įkaitinus orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros, reiktų kepti apie 30 minučių“, – pažymi dainininkė.
Jennings patikino, kad tapusi vegetare sutiko tiek skeptikų, tiek žmonių, kurie buvo atviri išbandyti vegetarišką gyvenimo būdą.
„Vienas mano pažįstamas muzikantas, visą gyvenimą valgęs mėsą, kartą svečiavosi pas mus namuose. Pats to nežinodamas paragavo patiekalo, kuriame buvo sojų mėsos. Sužinojęs, kad valgė netikrą mėsą, jis negalėjo tuo patikėti – jam buvo labai skanu!“, – linksmu nutikimu pasidalino atlikėja.
Keičiasi visuomenės požiūris
Gera nuotaika visus užkrėtęs atlikėjas J. Didžiulis pabrėžė sąmoningumo būtinybę: „Reikia domėtis iš kur maistas atkeliavo, kokios jo savybės, kokia jo „kaina“ visuomenei ar gamtai.“
„Lietuvoje daugėja vegetarų, žmonėms ima rūpėti, jie domisi, klausia. Anksčiau visuomenės požiūris į vegetarizmą buvo gana skeptiškas“, – džiaugėsi dainininkas, kurio nuomone, valgymas to, kas tau priimtina leidžia jaustis geriau.
Didžiulis pabrėžia, kad radikalus požiūris čia – netinka, o pasirinkta mityba ir gyvenimo būdas turi teikti malonumą. Nenorintiems visiškai atsisakyti mėsos, galima tiesiog mažinti jos kiekį savo maisto racione, nesirinkti mėsiškų patiekalų kiekvieną dieną ar tiesiog rinktis kokybiškesnius mėsos produktus.
„Nei aš, nei mano žmona niekada nesistengiame kitiems piršti vegetarizmo. Visa tai, kas ateina per prievartą ir ne savo noru, sukelia atmetimo reakciją“, – įsitikinęs J. Didžiulis, pažymėdamas, kad nereikia bijoti eksperimentuoti, nes tik tokiu būdu galima atrasti tai, kas padeda jaustis geriau.
Atlikėjo teigimu, vegetarizmas padeda sutaupyti pinigų, sąžinė tampa ramesnė, o sveikata – geresnė.
Dario Martinelli / KTU archyvo nuotr.
Valgymo įpročiai keičia istoriją
Renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, KTU semiotikos profesorius Dario Martinelli, į Lietuvą atvykęs iš Italijos, – taip pat vegetaras.
„Valgymas – pati elementariausia savanorystės forma. Tai, kokį maistą renkamės ar atsisakome, galime labai daug pasakyti apie to meto visuomenę ir ją paveikti. Visuomenei keičiant valgymo įpročius, keitėsi ir istorija“, – sakė D. Martinelli.
„Renginio pavadinimas – savotiška nuoroda į Mahatma Gandhi asmenybę, kuris buvo vienas garsiausių visų laikų „savanorių“, sugebėjęs pakeisti visos tautos likimą pasitelkdamas savanorystę. Apie tokį renginį kaip „Vegandhi“ svajojau nuo to laiko, kai pradėjau akademinę karjerą, t.y. jau 15 metų. Norėjau iškelti šias temas į dienos šviesą ir pasidalinti jomis su akademine bendruomene. Džiugu, kad galime studentus tiesiog informuoti, paliekant jiems visišką apsisprendimo laisvę“, – kalbėjo KTU profesorius.
Anot D. Martinelli, kita renginio „gimimo“ priežastis – asmeniškesnė: „Turiu sūnų, kuris taip pat vegetaras. Viename lietuviškame žurnale neseniai teko skaityti straipsnį apie vegetarizmą. Straipsnio autorė vegetarus apibūdino kaip nusikaltėlius. Tekstas buvo klaidinantis, terminai „veganas“ ir „vegetaras“ naudojami kaip sinonimai, buvo daug netiesos ir netikslumų.“
Profesoriaus teigimu, terminas „vegetaras“ nėra nukreiptas vien tik į maistą – jis apima produktus ar veiklą, nedarančius žalos ar nežudančius gyvūnų.
„VeGandhi“ renginys buvo organizuotas kaip viena iš vykdomo projekto „Volunteering – Code of Active Citizenship (V-CODE)“ iniciatyvų ir finansuotas „Europa piliečiams“ programos lėšomis.
