Be aromatingo rytinės kavos puodelio savo ryto neįsivaizduoja dažnas. Tiesa, tai – gerokai daugiau nei tik būdas pabusti ar pradėti darbingą dieną. Kava – tai ramybės akimirka sau arba, priešingai, bendrystės ritualas, lydimas nepakartojamo kvapo, jaukios šilumos ir tobulo skonio.
Taigi, tikriausiai net nereikia sakyti, jog kava – kur kas daugiau nei tiesiog gėrimas. O, norėdami šį teiginį patvirtinti, kviečiame skaityti šį straipsnį ir pažvelgti į kavos kultūrą giliau. Leisimės į unikalią kelionę po pasaulį, kurios metu pažinsime unikalius kavos ritualus, atspindinčius įvairių tautų istoriją, gyvenimo būdą bei vertybes.
Šventa kavos gėrimo ceremonija pastarosios gimtinėje – Etiopijoje
Kalbant apie kavą, negalima nepaminėti Etiopijos – šio gėrimo tėvynės. Šioje kultūroje kava – šventas socialinis ritualas, glaudžiai susiję su svetingumu, bendryste bei pagarba svečiams. Tradicinė Etiopijos kavos ceremonija – lėtas, apie valandą trunkantis procesas, kurio metu kiekvienas atliekamas veiksmas turi savo prasmę. Įdomu, jog šią ceremoniją tradiciškai atlieka moteris, vilkinti tautiniais drabužiais, o vieta, kurioje vyksta ritualas, yra papuošiama gėlėmis, žolelėmis ir smilkalais.
Ceremonijos eigą sudaro 4 etapai.
-
Žalių kavos pupelių skrudinimas.
-
Pupelių malimas rankiniu grūstuvu arba akmeniniu malūnėliu.
-
Kavos virimas specialiame keraminiame inde, vadinamame „jebena“.
-
Kavos patiekimas mažuose puodeliuose be rankenėlių, kavą pilant iš nedidelio aukščio, jog susidarytų puta – sėkmės ženklas.
Beje, į tris atskirus etapus skirstomas ir pats kavos gėrimas:
-
Pirmasis – „abol“.
-
Antrasis – „tona“.
-
Trečiasis – „baraka“.
Kiekvieną kartą geriama vis silpnesnė kava, tačiau minėti etapai reiškia gerokai daugiau nei tik skonio pokytį. Kavos gėrimo ritualas taip pat turi ir gilią socialinę bei dvasinę reikšmę. Tai – susitikimas, bendravimas, palaiminimas. Teigiama, jog, tik išgėrus trečią puodelį kavos, galima jaustis tikra ceremonijos dalimi ir būti priimtas į bendrą ratą.
Rytietiška harmonija: turkiškos kavos virimo ceremonija
Turkijoje kavos virimas – tikras ritualas, atskleidžiantis pagarbą tradicijoms bei tarpusavio bendravimui. Tikra turkiška kava ant lėtos ugnies yra verdama specialiame indelyje, vadinamajame „cezve“, o, išvirus, į puodelį supilama kartu su tirščiais.
Svarbiausia čia – ne greitis, o procesas. Kava turi putoti, bet neužvirti. Ir geriama ši lėtai, mėgaujantis kiekvienu gurkšniu. Žinoma, įprastai – bendraujant: kava turkų kultūroje yra neatsiejama nuo svetingumo bei nuoširdžių pokalbių.
Beje, įdomus faktas, jog turkiška kava, kaip reikšmingas kultūrinis reiškinys, yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Espresso kava – italų gyvenimo akimirka
Italijoje kava – ne tik elementarus rytinis įprotis, bet gyvenimo stilius. Šioje šalyje, drąsiai galima sakyti, vyrauja tikra espresso kultūra. Čia mažas, stiprios kavos puodelis, įprastai išgeriamas tiesiog stovint, pirmiausia simbolizuoja galimybę akimirką sustoti, nepaisant intensyvaus dienos ritmo. Net ir tada, kai kava geriama darbo dienos metu, tai daroma ramiai, be skubėjimo, mėgaujantis akimirka.
Italai, kalbėdami apie espresso, teigia, jog šis turi būti:
-
stiprus kaip meilė;
-
karštas kaip pragaras;
-
saldus kaip gyvenimas.
Negana to, Italijoje laikomasi ir tam tikrų etiketo taisyklių, susijusių su kava, pavyzdžiui, kapučino kava geriama tik iki pietų.
Skandinaviškas „fika“ ritualas – kavos pertraukėlė, turinti gilią prasmę
Skandinavijoje, o, ypač, Švedijoje, vis dar gyvuoja graži tradicija – „fika“. Tai – kavos pertraukėlė, kurios metu žmonės ne tik išgeria kavos, bet ir, atidėję visus darbus, gali skirti laiko atsipalaidavimui ir bendravimui.
„Fika“, kuri gali vykti visur – biure, namuose, su draugais ar vienumoje – ne tik laikas, o požiūris, neatsiejamas ne tik nuo galimybės pailsėti, bet ir puoselėti gerus tarpusavio santykius su kolegomis ar šeimos nariais. Beje, šios pertraukėlės metu prie kavos įprastai patiekiamas tradicinis saldus kepinys – cinamoninis suktinukas ar pyragėlis.
Taigi, kava – tikrai ne vien tonizuojantis kofeinas. Tai – bendravimas, ramybės akimirka bei kultūros išraiška, priklausomai nuo konkrečios šalies, turinti vis kitokią prasmę, kurią galima suvokti, tik geriau į ją įsigilinus.
Partnerio turinys
