Lietuvos žiniasklaida vis daugiau dėmesio skiria kokybiškos ir visuomenei suprantamos informacijos sklaidai, teigia LRT verslo žurnalistas Edgaras Savickas. Todėl žurnalistai, anot buvusio ELTA verslo redaktoriaus, taikosi prie naujų vartotojų poreikių – kuria trumpus vaizdo įrašus, stengiasi dalytis aiškiu, bet kaip įmanoma labiau įtraukiu turiniu. Visgi, žurnalistas mano, kad vietos, kur tobulėti – dar yra.
„Man atrodo, kad tam yra skiriama vis daugiau dėmesio. Apskritai, dėl mūsų informacijos vartojimo įpročių pasikeitimo, dabar dominuoja labai trumpi, vertikalūs vaizdo įrašai. Žmonės įpratę tiesiog „scroll‘inti“ (socialinius tinklus – ELTA), o jei informacija neprikausto jų dėmesio, jie tiesiog jos nebeskaito ir neužbaigia“, – laidoje „Žiniasklaidos kartų liudijimai su seniausiu žiniasklaidos kanalu ELTA“ sakė E. Savickas.
„Žmonėms tikrai būna sunku suprasti kažkokią sudėtingą, naują ar nežinomą informaciją, o dėl šios tendencijos redakcijos skiria vis daugiau dėmesio informacijos aiškumui. (…) Žurnalistai tikrai stengiasi kaip įmanoma paprasčiau pateikti informaciją – mėgina naujus formatus, pritaiko ją specifinių poreikių turintiems žmonėms“, – tikino verslo specialistas.
Žurnalisto nuomone, anksčiau Lietuvos žiniasklaidoje trūko papildomo dėmesio naujienų kokybei ir visuomenės informavimo vertybėms, tačiau jis džiaugiasi, kad šiais laikais į tai atsižvelgiama labiau. Kita vertus, E. Savickas net ir dabar šalies žiniasklaidoje pastebi straipsnių, kurie menkina visuomenės pasitikėjimą žurnalistais.
„Pastangų yra vis daugiau, tačiau atrodo, kad jų prireikia turbūt dėl to, kad praeityje tam buvo skiriama per mažai dėmesio. Net ir šiomis dienomis matau ir skaitau tekstų, kuriuos man pačiam būna sudėtinga suprasti, nes jie būna parašyti atmestinai – informacija nukopijuota, įklijuota, pridėtas skandalingas pavadinimas“, – sakė LRT verslo žurnalistas.
„Tai padaręs žurnalistas ar redaktorius tiesiog pasiekia savo tikslą, o žmogus, atėjęs į portalą, atsidaręs straipsnį – bando skaityti, bet nesupranta, apie ką tai yra. Mano vertinimu, žurnalistai turėtų pasistengti labiau“, – teigė E. Savickas.
Pasak jo, su naujomis temomis susidūrę žurnalistai, norėdami jas tinkamai ir suprantamai perteikti visuomenei – patys turėtų į jas geriau įsigilinti.
„Jei yra kažkokia nauja tema – reikia suprasti jos kontekstą ir apskritai suprasti, kodėl dabar yra skelbiama informacija. Koks tikslas – ar pranešama apie kažkokį pokytį, ar tiesiog bandoma prisitraukti dėmesio?“ – kėlė klausimus E. Savickas.
Tiesa, jis tvirtino, kad jei to supratimo žurnalistas neturi ir negali tiksliai pasakyti, kodėl visuomenei turėtų būti svarbi atitinkama žinia – geriau apie ją apskritai nerašyti.
„Pats atlikdamas praktiką „IQ“ žurnale, rašydamas tema apie finansus ir indėlius tuometiniame „Snoro“ banke, gavau patarimą iš savo vadovo Manto Dubausko. Prisimenu, kad nelabai supratau, apie ką ten buvo ir kur buvo naujiena, bet surašiau taip, kaip galėjau, o vadovas man pasakė – jei nesupranti apie ką rašai, tai nerašyk. Tuo patarimu ir vadovaujuosi iki dabar“, – prisiminė LRT žurnalistas.
Vienai asmenų grupei svarbi tema – nebūtinai verta visos visuomenės dėmesio
Pasak visuomenino transliuotojo žurnalisto E. Savicko, žiniasklaidoje itin svarbus yra gebėjimas atrinkti aktualiausią ir įdomiausią informaciją. O tai, anot jo, reiškia, kad kartais tenka atsisakyti siauresnių, bet mažesnę žmonių dalį liečiančių temų.
„Žurnalistams svarbiausia yra, kad jų rengiama informacija būtų aktuali dideliam skaičiui žmonių. (…) Svarbus yra gebėjimas atskirti, apie ką atitinkamą dieną reikia rašyti ir gal net nuspėti, kas bus aktualu kitą dieną. Žurnalistams neretai tenka pasakoti ne tik apie tai, kas jau įvyko, bet ir apie tai, kas vyks ir kas gali būti su tuo susiję“, – teigė žiniasklaidos atstovas.
„Versle ir ekonomikoje tai gali būti minimalios algos didinimas, biudžeto klausimai, kainos ir t. t. Dalykai, su kuriais susiduria kiekvienas ir jam tai yra aktualu sužinoti. Aišku, yra smulkesnių ir siauresnių temų, kaip kabliukų kainos, pavyzdžiui. Žvejams tai tikrai aktualu, tačiau LRT portale mes apie tai nerašysime, nebent jei atsitinka kažkas išskirtinio – smarkus kainų augimas, ar atrasta nauja jų paskirtis, dėl ko padidėjo paklausa kabliukams – tada tai naujiena“, – apibendrino E. Savickas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
