2026-ieji kino pasaulyje jau dabar atrodo kaip metai, kuriuose susikerta ambicingi kūrybiniai sumanymai, ilgai laukti sugrįžimai ir drąsūs pasakojimo sprendimai. Didžiosios studijos ruošia projektus, paremtus tiek literatūros klasika, tiek šiuolaikiniais bestseleriais, o garsūs režisieriai grįžta prie istorijų, kurias brandino ne vienerius metus. Tai metai, kai kino industrija vis dažniau atsisuka ne tik į reginį, bet ir į turinį: sudėtingesnius personažus, tamsesnes temas ir moralines dilemas.
Išskirtinis 2026-ųjų kino bruožas yra žanrų ribų nykimas. Mokslinė fantastika persipina su filosofija, mitologija su šiuolaikinėmis interpretacijomis, o superherojų kinas bando peržengti tradicinės pramogos rėmus. Tai metai, kai tęsiniai ir ekranizacijos nebėra vien saugūs komerciniai sprendimai, bet tampa bandymu iš naujo permąstyti jau pažįstamas istorijas.
Žemiau pateikiame dešimt filmų, kurie laikomi vienais laukiamiausių 2026-ųjų kino įvykių. Tai projektai, nuo kurių tikimasi ne tik įspūdingų vaizdų, bet ir pasakojimų, galinčių palikti ilgalaikį pėdsaką žiūrovo atmintyje.
10. „Projektas „Sveika, Marija““ („Project Hail Mary“, 2026)
„Projektas „Sveika, Marija““ – tai mokslinės fantastikos filmas, sukurtas pagal Andy Weiro 2021 m. išleistą romaną, kuris greitai tapo vienu skaitomiausių pastarojo dešimtmečio šio žanro kūrinių. Weiras auditorijai geriausiai žinomas kaip romano „Marsietis“ (2011) autorius ir būtent ši istorija įrodė, kad moksliškai pagrįsta fantastika gali būti ne tik sudėtinga, bet ir itin paveiki masinei auditorijai. Kaip ir ankstesniuose savo darbuose, autorius didelį dėmesį skiria tikslumui, technologijoms ir realistiškai pavaizduotam žmogaus santykiui su ekstremaliomis situacijomis.
Filme pasakojama apie mokslininką, kuris pabunda kosminėje erdvėje visiškai vienas, neprisimindamas nei savo vardo, nei to, kaip ten atsidūrė. Pamažu jam pradeda aiškėti, kad jis yra paskutinė žmonijos viltis ir kad nuo jo veiksmų priklauso Žemės išlikimas. Tačiau „Projektas „Sveika, Marija““ nėra tik pasakojimas apie kosmosą ar technologinius iššūkius. Tai istorija apie vienatvę, atsakomybės naštą ir žmogaus psichologines ribas, kai sprendimus tenka priimti visiškoje izoliacijoje.
Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Ryanas Goslingas, žinomas dėl gebėjimo subtiliai perteikti vidinius personažų išgyvenimus. Kartu su juo ekrane pasirodys ir tokie aktoriai kaip Sandra Hüllerė, Jamesas Ortizas, Milana Vayntrubė bei Lionelis Boyce’as, sudarantys įvairialypį ir tarptautinį aktorių ansamblį.
Filmo režisieriai Philas Lordas ir Christopheris Milleris išgarsėjo kaip kūrėjai, gebantys suderinti emocinį pasakojimą su novatoriška forma. Jie ypač gerai žinomi dėl animacinės „Žmogus-voras: aplink multivisatą“ („Spider-Man: Across the Spider-Verse“, 2023) franšizės, kuri sulaukė tiek kritikų pripažinimo, tiek žiūrovų simpatijų. Todėl tikimasi, kad „Projektas „Sveika, Marija““, kuris, kaip planuojama, JAV kino ekranuose pasirodys jau kovo 20 d., taps ne tik dar vienu kosminiu filmu, bet ir brandžiu, vizualiai išradingu mokslinės fantastikos kūriniu, galinčiu pakartoti „Marsiečio“ sėkmę.
9. „28 metai po: Kaulų šventykla“ („28 Years Later: The Bone Temple“, 2026)
„28 metai po: Kaulų šventykla“ – tai naujausia kultinės postapokaliptinės siaubo franšizės dalis, tęsianti pasaulį, pirmą kartą pristatytą filme „28 dienos po“ („28 Days Later“, 2002). Ši filmų serija tapo viena įtakingiausių XXI a. siaubo žanre, iš naujo apibrėžusi „užkrėstųjų“ tematiką ir pasiūliusi itin realistišką bei nervingą pasaulio griūties viziją. Skirtingai nei tradiciniai zombių filmai, „28“ franšizė visada akcentavo ne pabaisas, o žmonių elgesį ekstremaliomis sąlygomis.
Naująją dalį režisuoja Nia DaCosta, žinoma dėl antgamtinio siaubo filmo „Bitininkas“ („Candyman“, 2021), kuris išsiskyrė psichologine įtampa ir šiuolaikiniu požiūriu į žanrą. Scenarijų rašo Alexas Garlandas, originalaus „28 dienos po“ bendraautoris, vėliau išgarsėjęs kaip režisierius su filmais „Ex Machina“ (2014) ir „Sunaikinimas“ („Annihilation“, 2018 m). Prie projekto kaip prodiuseris prisideda ir Danny Boyle‘as, taip užtikrinant ryšį su franšizės ištakomis.
Filmo veiksmas vyksta praėjus beveik trims dešimtmečiams po mirtino viruso protrūkio. Pasaulis jau seniai nebeprimena mums įprastos civilizacijos: žmonių bendruomenės išgyvena vadovaudamosi naujomis, dažnai žiauriomis taisyklėmis, o išlikimą vis labiau lemia tikėjimas, ritualai ir ideologijos. Pats pavadinimas „Kaulų šventykla“ leidžia numanyti, kad filme bus gvildenamos ne tik fizinio išlikimo, bet ir dvasinės žmonijos transformacijos temos.
Filme vaidina tokie aktoriai kaip Ralphas Fiennesas, Emma Laird ir Jackas O’Connellas. Tai aktoriai, pasižymintys stipriais, dažnai tamsesnio emocinio krūvio vaidmenimis. Būtent toks aktorių pasirinkimas leidžia manyti, kad „28 metai po: Kaulų šventykla“ sieks būti ne tik įtemptas siaubo filmas, bet ir vaidybiškai brandus pasakojimas apie žmonių likimus pasaulyje, kuris jau kelis dešimtmečius gyvena po civilizacijos žlugimo. Kalbant apie Cillianą Murphy, kuris atliko pagrindinį vaidmenį originaliame filme „28 dienos po“, oficialiai patvirtinta, kad jis prie šio projekto prisideda kaip vykdomasis prodiuseris. Kol kas nėra patvirtinta informacija apie jo pasirodymą ekrane, tačiau jo dalyvavimas kūrybinėje komandoje simboliškai sujungia naująją franšizės dalį su jos ištakomis ir dar labiau sustiprina projekto ryšį su originaliu filmu.
„28 metai po: Kaulų šventykla“, kuris Jungtinės Karalystės ekranuose pasirodys sausio 14 d., jau dabar laikomas vienu tamsiausių ir ambicingiausių būsimų siaubo filmų. Tai ne tik franšizės tęsinys, bet ir bandymas dar kartą parodyti, kad siaubo kinas gali būti ne vien apie baimę, bet ir apie visuomenę, žmogaus prigimtį bei tai, kas lieka po pasaulio pabaigos.
8. „Pats baisiausias filmas 6“ („Scary Movie 6“, 2026)
„Pats baisiausias filmas 6“ – tai ilgai laukta vienos žinomiausių siaubo filmų parodijų franšizės sugrįžimo dalis, kuri šiandien siekia ne tik juokauti iš kino klišių, bet ir prisiminti savo ištakas. Originalus „Pats baisiausias filmas“ („Scary Movie“) debiutavo dar 2000 m., tapdamas kultiniu reiškiniu, drąsiai ironizuojančiu populiariausius siaubo filmus, tokius kaip „Klyksmas“ („Scream“, 1996) ar „Egzorcistas“ („The Exorcist“, 1973 m.). Per penkias ankstesnes dalis franšizė išlaikė tikrai ne visada subtilų, tačiau žiūrovų pamėgtą, ironinį humorą, todėl naujoji šios serijos dalis jau dabar sulaukia didžiulio susidomėjimo.
Režisierius Michaelas Tiddesas, geriausiai žinomas dėl ankstesnių siaubo parodijų žanro projektų, tokių kaip „Vaiduoklių namas“ („A Haunted House“, 2013), prie kūrybinio proceso prisijungė su tikslu adaptuoti klasikinę „Pats baisiausias filmas“ formulę šiuolaikiniam kino kontekstui. Scenarijų rašo ir prodiusuoja originalios franšizės įkvėpėjai broliai Marlonas, Shawnas ir Keenenas Ivory Wayansas, kurie sugrįžta prie bendro darbo po daugiau nei dešimtmečio pertraukos. Toks kūrybinės komandos sugrįžimas žada, kad naujoji dalis bus ne tik nostalgiška, bet ir šviežia, atsižvelgianti į šiandieninės popkultūros siaubo tendencijas.
„Pats baisiausias filmas 6“ pasižymi ir stipriu aktorių ansambliu. Kartu su grįžtančiomis Anna Faris ir Regina Hall matysime Raymondą Wayansą ir Shawną Wayansą, taip pat Joną Abrahamsą, Lochlyną Munro, Cheri Oteri ir Chrisą Elliottą. Prie jų prisijungė ir nauji veidai, tarp kurių yra Damonas Wayansas Jaunesnysis, Kim Wayansė ir komikė Heidi Gardner, kuri savaime suteikia papildomą humoro dimensiją. Tokia aktorių mišinio dinamika rodo, kad filmas nepaliks abejingų nei nostalgijos užmirštiesiems gerbėjams, nei naujesnės kartos žiūrovams.
Ši juosta, kuri kino ekranus pasieks birželio 12 d., žymi didelį posūkį franšizės istorijoje, nes pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį, pagrindiniai kūrėjai ir originalūs aktoriai vėl susijungia, siekdami parodyti, kad juoktis iš siaubo klišių galima ne tik praeityje, bet ir šiandien.
7. „Nuotaka!“ („The Bride!“, 2026)
„Nuotaka!“ – tai drąsi ir šiuolaikiška klasikinio Frankenšteino mito interpretacija, kurią kuria režisierė Maggie Gyllenhaal. Tai jau antrasis jos pilnametražis režisūrinis darbas po kritikų itin palankiai įvertinto filmo „Dingusi dukra“ („The Lost Daughter“, 2021), kuris atskleidė režisierės gebėjimą pasakoti sudėtingas, psichologiškai intensyvias istorijas, daug dėmesio skiriant moterų vidiniams išgyvenimams. Būtent dėl šios priežasties „Nuotaka!“ laikoma ne tradiciniu siaubo filmu, o labiau žanrų ribas peržengiančiu kūriniu.
Filmas remiasi Mary Shelley romane „Frankenšteinas“ (1818) trumpai pasirodančiu, bet itin reikšmingu personažu – monstro nuotaka. Ankstesnėse ekranizacijose ji dažniausiai likdavo antraplanė figūra, tačiau šį kartą būtent ji atsiduria pasakojimo centre. „Nuotaka!“ siekia perkurti šį mitą iš naujos perspektyvos, nagrinėdama moters tapatybę, kūną, savarankiškumą ir laisvės paieškas pasaulyje, kuris ją sukūrė, bet nesuteikė teisės rinktis.
Pagrindinį vaidmenį atlieka Jessie Buckley. Tai aktorė, išgarsėjusi sudėtingais, emociškai intensyviais vaidmenimis, tarp jų ir režisierės ankstesniame filme „Dingusi dukra“. Kartu su ja ekrane pasirodys ir Christianas Bale’as, kurio personažas siejamas su Frankenšteino mito ištakomis. Tokia aktorių pora leidžia manyti, kad filme bus daug dėmesio skiriama ne tik siaubo atmosferai, bet ir subtiliai, psichologiškai pagrįstai vaidybai.
„Nuotaka!“, kuri bus išleista kovo 6 d., žada būti vizualiai išraiškingas, gotikinės estetikos kupinas filmas, tačiau jo esmė slypi ne išgąsčiuose, o temose, kurios išlieka aktualios ir šiandien: galios santykiuose, kūrėjo ir kūrinio atsakomybėje bei teisėje pačiam apibrėžti savo likimą. Tai filmas, kuris siekia ne gąsdinti, o priversti žiūrovą susimąstyti, todėl jau dabar laikomas vienu ambicingiausių ir įdomiausių 2026-ųjų kino projektų.
6. „Avengers: Doomsday“ (2026)
„Keršytojai: Paskutinė diena“ – tai vienas svarbiausių ir ambicingiausių „Marvel“ kino visatos projektų po filmo „Keršytojai: Pabaiga“ („Avengers: Endgame“, 2019). Pastarasis tapo ne tik finansiniu rekordu, bet ir emociniu kulminacijos tašku ilgame superherojų pasakojime, todėl studijai teko sudėtinga užduotis: rasti būdą, kaip tęsti istoriją, neprarandant žiūrovų susidomėjimo. „Avengers: Doomsday“ laikomas filmu, kuris turėtų iš esmės perorientuoti visą „Marvel“ visatą ir nuvesti ją į tamsesnę bei brandesnę kryptį.
Filmą režisuoja broliai Anthony ir Joe Russo, grįžtantys prie „Keršytojų“ franšizės po itin sėkmingų „Keršytojai: Begalybės karas“ („Avengers: Infinity War“, 2018) ir „Keršytojai: Pabaiga“ („Avengers: Endgame“, 2019) dalių. Jų ankstesni darbai „Marvel“ visatoje pasižymėjo sudėtingomis moralinėmis dilemomis ir gebėjimu subalansuoti veiksmo scenas su personažų emociniu svoriu. Dėl šios priežasties jų sugrįžimas laikomas aiškiu ženklu, kad studija siekia sugrąžinti epinį pasakojimo toną, kuris pastaraisiais metais buvo kiek išsisklaidęs.
Nors siužeto detalės kol kas laikomos paslaptyje, pats pavadinimas „Doomsday“, kuris reiškia „Paskutinio Teismo diena“ leidžia manyti, kad filmas nagrinės pasaulinės ar net visą visatą apimančios grėsmės temą. Kūrėjai kol kas vengia atskleisti tiek konkrečius personažus, tiek jų tarpusavio ryšius, tačiau pats filmo pavadinimas leidžia manyti, kad žiūrovų laukia didelio masto istorija, susijusi su egzistenciniais pasirinkimais ir didelėmis pasekmėmis. Tai juosta, kuri, tikėtina, bus orientuota ne tik į veiksmo scenas, bet ir į platesnį pasakojimą apie atsakomybę, galios kainą bei pasaulio ateitį „Marvel“ visatos kontekste.
Filmas „Keršytojai: Paskutinė diena“, kuris kino ekranuose turėtų pasirodyti gruodžio 18 d., jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių dešimtmečio superherojų filmų. Tai ne tik dar viena „Marvel“ premjera, bet ir bandymas atsakyti į klausimą, ar superherojų kinas vis dar gali stebinti, kai jau atrodo pasiektos visos didžiausios kulminacijos.
5. „Ir velnias dėvi Prada 2“ („The Devil Wears Prada 2“, 2026)
„Ir velnias dėvi Prada 2“ yra ilgai lauktas komedijos ir dramos žanro filmas, tęsiantis vieną ryškiausių mados pasaulio istorijų kino ekrane po dvidešimtmečio pertraukos. Pirmasis filmas „Ir velnias dėvi Prada“ („The Devil Wears Prada“, 2006), paremtas Laurenos Weisberger 2003 m. romanu, tapo ne tik populiaria kultūros ikona, bet ir solidžiu komerciniu hitu, išgarsinusiu Meryle Streep, Anne Hathaway, Emily Blunt ir Stanley Tucci, bei pristatęs mados industrijos užkulisius plačiajai auditorijai.
Naujajai daliai prie režisieriaus vairo sugrįžo Davidas Frankelas, kuris režisavo ir pirmąjį filmą, o scenarijų vėl rašo Aline Brosh McKenna, pirmosios dalies istorijos autorė, puikiai išmananti personažų dinamiką ir mados industrijos subtilybes. Filmo siužetas, remiantis Laurenos Weisberger knygos „Kerštas dėvi Pradą: velnias grįžta“ („Revenge Wears Prada: The Devil Returns“, 2013) inspiracija, tęsia pažįstamų personažų gyvenimus po ilgų metų. Nors dar neatskleidžiamos visos detalės, filmo anonse matyti, kaip Miranda Priestly vėl susiduria su naujais iššūkiais spaudos ir viešųjų ryšių pasaulyje, o drauge su ja į mados viršūnę ir žemyn vėl žengia ir kitos gerai žinomos figūros, tokios kaip Andė Sachs, Emilė Charlton ir Nigelas, kurie originalioje juostoje paliko stiprų įspūdį. Be jų, prie filmo prisijungė ir nauji veidai, tokie kaip Kennethas Branaghas, kuris, kaip pranešama, įkūnys naują svarbų vaidmenį, bei kiti aktoriai, papildantys pasakojimą naujomis istorijų linijomis ir ryšiais.
„Ir velnias dėvi Prada 2“ kino ekranus pasieks gegužės 1 d. ir žada tapti ne tik nostalgišku sugrįžimu į mados industrijos pasaulį, bet ir šiuolaikišku žvilgsniu į tai, kaip keičiasi spauda, reklama ir asmeniniai santykiai greitai kintančioje kultūroje.
4. „Supergirl“ (2026)
„Supergirl“ yra viena ambicingiausių ir labiausiai lauktų 2026-ųjų superherojų filmų, žymintis naujosios DC kino visatos kryptį. Nors Supergirl personažas jau daugelį metų pažįstamas komiksų skaitytojams ir televizijos žiūrovams, iki šiol ji nebuvo tapusi savarankiško, didelio masto kino projekto centru. Šis filmas siekia pakeisti situaciją ir pristatyti Supergirl kaip savarankišką, sudėtingą ir emociškai daugiasluoksnę veikėją, o ne vien Supermeno šešėlyje esančią heroję. Ir nors „Supergirl“ bus pirmasis pilnametražis filmas, skirtas šiai veikėjai naujojoje DC kino visatoje, pats personažas jau buvo pristatytas 2023 m. filme „Blyksnis“ („The Flash“), tapęs savotišku įvadu tolimesniam jos pasakojimui didžiajame ekrane.
Filmą režisuoja Craigas Gillespie, žinomas dėl tokių darbų kaip „Aš, Tonya“ („I, Tonya“, 2017) ir „Kruela“ („Cruella“, 2021), kuriuose jis pademonstravo gebėjimą derinti vizualinį stilių su stipriu personažų portretavimu. Scenarijų parašė Ana Nogueira, o pasakojimas remiasi komiksų serijos „Supergirl: Woman of Tomorrow“ (2021-2022) motyvais, tačiau istorija pritaikyta kino pasakojimui ir platesnei auditorijai. Filmo tonas apibūdinamas kaip tamsesnis ir labiau kosminis nei ankstesnės šios veikėjos interpretacijos.
Pagrindinį Supergirl, arba Karos Zor-El, vaidmenį atlieka Milly Alcock, išgarsėjusi HBO seriale „Drakono namai“ („House of the Dragon“, 2022). Jos įkūnijama herojė vaizduojama kaip veikėja, patyrusi daugiau praradimų ir vidinių konfliktų, nei tradiciškai matoma optimistinė superherojų versija. Kartu su ja filme pasirodo Matthias Schoenaertsas, Eve Ridley, taip pat Davidas Krumholtzas ir Emily Beecham, papildantys pasakojimą skirtingais, moralinių dilemų kupinais personažais.
„Supergirl“, kuris kino teatrus pasieks birželio 26 d., žymi naują DC kino visatos pradžią ir suteikia žiūrovams galimybę išvysti vieną populiariausių komiksų herojų moderniame, kosmosiniame ir emocijose persmelktame pasakojime.
3. „Vėtrų kalnas“ („Wuthering Heights“, 2026)
„Vėtrų kalnas“ – tai nauja ir ambicinga Emily Brontë klasikinio romano ekranizacija, kuri 2026-aisiais sieks iš naujo interpretuoti vieną tamsiausių ir sudėtingiausių meilės pasakojimų literatūros istorijoje. Pirmą kartą išleistas 1847 m., romanas „Vėtrų kalnas“ („Wuthering Heights“) per daugiau nei pusantro šimtmečio tapo neatsiejama pasaulinės literatūros dalimi, nuolat keliančia diskusijas dėl savo niūrios atmosferos, destruktyvių jausmų ir moralinių ribų peržengimo. Naujoji ekranizacija žada šią istoriją perteikti šiuolaikiniam žiūrovui, išlaikant jos emocinį intensyvumą ir dramatišką svorį.
Filmo režisierė yra Emerald Fennell, išgarsėjusi tokiais darbais kaip „Perspektyvi mergina“ („Promising Young Woman“, 2020) ir „Soltbernas“ („Saltburn“, 2023). Jos kūrybai būdingas provokuojantis požiūris į santykius, galios dinamiką ir vidinius personažų konfliktus, todėl būtent ji laikoma itin tinkamu pasirinkimu ekranizuoti Brontë romaną, kuriame meilė vaizduojama ne kaip išgelbėjimas, o kaip destruktyvi jėga.
Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Margot Robbie ir Jacobas Elordi. Robbie įkūnija Catherine Earnshaw, kuri yra sudėtinga ir prieštaringa herojė, blaškoma tarp socialinių lūkesčių ir aistringų jausmų. Elordi vaidina Heathcliffą, vieną tamsiausių romantinės literatūros personažų, kurio meilė persipina su kerštu ir savidestrukcija. Ši aktorių pora jau dabar kelia didelį susidomėjimą, nes abu atlikėjai pastaraisiais metais įrodė gebantys perteikti psichologiškai sudėtingus ir morališkai dviprasmiškus personažus.
„Vėtrų kalnas“ žada būti ne tradicinė romantinė drama, o niūrus, emociškai intensyvus filmas apie aistrą, socialinius barjerus ir meilę, kuri griauna viską savo kelyje. Tai ekranizacija, kuri siekia ne sušvelninti literatūrinį originalą, bet priešingai: pabrėžti jo tamsą ir aktualumą šiuolaikiniame kontekste, todėl jau dabar laikoma vienu įdomiausių ir drąsiausių 2026-ųjų kino projektų, kuris kinuose bus pasiekiamas jau per Valentino dieną (vasario 14 d.).
2. „Kopa: Trečia dalis“ („Dune: Part Three“, 2026)
„Kopa: Trečia dalis“ – tai epinės mokslinės fantastikos sagos tęsinys ir kartu planuojamas Deniso Villeneuve’o „Kopos“ trilogijos užbaigimas. Po itin sėkmingų pirmųjų dviejų dalių (2021 m. ir 2024 m.), kurios sulaukė tiek kritikų pripažinimo, tiek komercinės sėkmės, trečioji juosta laikoma vienu ambicingiausių pastarojo dešimtmečio kino projektų. Villeneuve’o adaptacija išsiskyrė ne tik įspūdingu vizualiniu mastu, bet ir rimtu, brandžiu požiūriu į Franko Herberto sukurtą pasaulį, kuriame politinės intrigos, religija ir ekologija persipina su asmeninėmis herojų dramomis.
Trečioji dalis, kaip pats režisierius ne kartą yra užsiminęs, remsis ne tik romanu „Kopa“ („Dune“, 1965), bet ir jo tęsiniu „Kopos mesijas“ („Dune Messiah“, 1969). Tai reiškia, kad filmas bus gerokai tamsesnis ir filosofiškesnis nei ankstesnės dalys. Istorijos centre atsidurs Paulas Atreidas, jau tapęs imperatoriumi ir pranašiška figūra, priversta susidurti su savo paties sukurtų mitų ir sprendimų pasekmėmis. Ši „Kopos“ dalis nebe tiek apie kilimą į valdžią, kiek apie jos kainą. Taigi, prie savo vaidmenų sugrįš Timothée Chalametas, Zendaya, Rebecca Ferguson ir kiti pagrindiniai aktoriai, kurių personažai tapo neatsiejama šios kino visatos dalimi. Villeneuve’as jau anksčiau pabrėžė, kad jam svarbiausia yra ne veiksmo scenų gausa, o vidiniai personažų konfliktai, todėl trečioji dalis turėtų dar labiau gilintis į moralines dilemas ir galios prigimtį.
„Kopa: Trečia dalis“ laikoma ne tik dar vienu tęsiniu, bet ir reta proga kino ekrane išvysti nuosekliai, be kompromisų užbaigtą mokslinės fantastikos trilogiją. Tai filmas, kuris siekia ne tik sukelti pramogą, bet ir palikti ilgalaikį pėdsaką žiūrovo mintyse. Filmas kino ekranus turėtų pasiekti gruodžio 18 d.
1. „Odisėja“ („The Odyssey“, 2026)
„Odisėja“ – tai ambicinga Homero epo ekranizacija, kuri 2026-aisiais žada tapti vienu didžiausių ir svarbiausių kino įvykių. Antikinė poema, parašyta dar VIII a. pr. Kr., laikoma vienu kertinių Vakarų literatūros tekstų, padėjusių pamatus pasakojimo struktūrai, herojaus kelionės archetipui ir pačiai epinės dramos sampratai. Nors „Odisėja“ jau ne kartą buvo perkelta į ekraną, naujoji interpretacija siekia šį mitą pateikti šiuolaikiniam žiūrovui kaip gyvą, universalią istoriją apie išlikimą, ištikimybę ir žmogaus santykį su likimu.
Filmo režisierius yra Christopheris Nolanas. Tai vienas ryškiausių šiuolaikinio kino kūrėjų, žinomas dėl filmų „Pradžia“ („Inception“, 2010), „Openheimeris“ („Oppenheimer“, 2023) ir „Tamsos riteris“ („The Dark Knight“, 2008) trilogijos. Nolanui būdingas polinkis nagrinėti laiką, atmintį ir moralinius pasirinkimus, todėl jo pasirinkimas ekranizuoti „Odisėją“ laikomas itin prasmingu. Tai ne tik epinis nuotykių pasakojimas, bet ir gili egzistencinė kelionė, puikiai deranti su režisieriaus kūrybine kryptimi.
Filme pasakojama apie Odisėjo ilgą ir pavojingą grįžimą namo po Trojos karo: kelionę, kupiną dievų išbandymų, pabaisų, vilionių ir vidinių kovų. Tačiau šioje interpretacijoje dėmesys krypsta ne vien į nuotykius, bet ir į paties herojaus psichologinę būseną: ilgesį, kaltę, tapatybės praradimą ir nuolatinį balansavimą tarp pareigos bei žmogiškų silpnybių. Tai istorija apie žmogų, kuris grįžta namo jau nebe toks, koks išvyko.
Pagrindinį Odisėjo vaidmenį filme atlieka Mattas Damonas, kuris jau ne kartą dirbo su Nolanu, pavyzdžiui, filmuose „Tarp žvaigždžių“ („Interstellar“, 2014) ir „Openheimeris“. Damono patirtis kuriant brandžius, morališkai sudėtingus personažus leidžia manyti, kad jo Odisėjas bus vaizduojamas ne kaip mitinis herojus, o kaip žmogiškas, klaidų ir vidinių prieštaravimų kupinas veikėjas. Na, o kartu su juo pasirodys ir tokie žinomi veidai kaip Tomas Hollandas, Anne Hathaway, Robertas Pattinsonas, Zendaya, Mia Goth ir kiti.
„Odisėja“ žada būti vizualiai įspūdinga, tačiau jos esmė slypi temose, kurios išlieka aktualios ir po tūkstančių metų: kas yra namai, ką reiškia ištikimybė ir ar žmogus gali pabėgti nuo savo likimo. Dėl šios priežasties filmas jau dabar laikomas ne tik laukiamiausiu 2026-ųjų kino projektu, bet ir potencialiu kūriniu, galinčiu iš naujo apibrėžti epinio pasakojimo vietą šiuolaikiniame kine. O šį filmą ekranuose bus galima pamatyti liepos 17 d.
