Viena Kauno logistikos įmonė per 2024 metus savo parką padidino nuo 13 vilkikų iki 31, beveik pustrečio karto per 12 mėnesių. Kai įmonės vadovas praeitą kovą dalinosi savo patirtimi, atskleidė, kad jei būtų bandęs plėstis be GPS sekimo sistemos, būtų bankrutavęs per 3 mėnesius, nes nebūtų nmatęs, kur dingsta degalai ir kodėl vairuotojai pasiekia klientus valanda vėliau nei turėtų. Jo atveju tai buvo nebrangi investicija, apie 40 eurų per mėnesį už vieną transporto priemonę su visa programine įranga. Vadovo teigimu, vien degalų sutaupymas vien per pirmus 4 mėnesius padengė dvejų metų prenumeratą.
GPSWOX rinkodaros vadovė Agnė Boravskė sako, kad per pastaruosius metus naujų klientų iš Lietuvos registracijų skaičius platformoje augo 20-35 procentais kasmet, ir kad didžioji dalis to augimo atėjo iš mažų ir vidutinių įmonių, turinčių nuo 5 iki 30 transporto priemonių, nes didieji vežėjai jau seniai turi telematikos sistemas. Smulkūs klientai anksčiau dažniausiai sekė savo mašinas telefono skambučiais ir vairuotojų žodiniu patvirtinimu, o pandemija ir po jos sekęs degalų kainų šuolis juos privertė pagaliau paskaičiuoti, kiek iš tikrųjų kainuoja nežinojimas.
Lietuvoje kelių transportas 2025 metais sudarė 92,1 procento visos krovinių vežimo apyvartos, o TTLA rinkos apžvalga rodo, kad kelių transporto paslaugų eksportas per pirmus tris 2025 metų ketvirčius augo 5,2 procento, trečiasis ketvirtis padidėjo net 11,4 procento, ir pirmą kartą istorijoje metinės eksporto apimtys turėtų viršyti 6 milijardus eurų, tai maždaug ketvirtadalis šalies paslaugų eksporto. Lietuvos vežėjai tarptautinėje rinkoje konkuruoja su Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos įmonėmis, ir net 93 procentai visos krovinių apyvartos sudaro tarptautinio transporto operacijos, tai reiškia, kad sektorius yra visiškai priklausomas nuo to, kaip efektyviai veikia kiekvienas vilkikas kiekviename maršrute. Įmonių, užsiimančių tarptautiniu ar vietiniu krovinių pervežimu, Lietuvoje veikia apie 7750, ir kiek iš jų naudoja GPS sekimo sistemas nėra aišku, tačiau telematikos sprendimą turi maždaug 30-40 proc. įmonių, likusios arba dar nenaudoja nieko, arba turi sekiklį, kuris rodo tik vietą žemėlapyje. Pats faktas, kad tokios statistikos oficialiai neskaičiuojamos, jau parodo, kad ši rinka dar tik vystosi.
Kauno operatorius šitą atotrūkį iliustruoja gerai, nes jis pradėjo su paprastu GPS sekikliu, kuris tiesiog rodė, kur yra vilkikas, ir per pirmus 6 mėnesius suprato, kad jam reikia kur kas daugiau. Dabar naudoja pilną telematikos paketą su degalų sąnaudų stebėjimu, vairuotojų elgesio analize, maršrutų planavimu ir automatinėmis ataskaitomis. Didžiausias jo atradimas buvo tuščiosios eigos sekimas, nes jis nežinojo, kad vairuotojai per dieną vidutiniškai paleidžia variklį tuščiąja eiga po pusantros valandos, dažniausiai per suplanuotas pertraukas ir laukiant pakrovimo, ir kai jis pradėjo tai matuoti ir nemokėti dalies paskatinimų neefektyviems vairuotojams, degalų sąnaudos nukrito maždaug 14 procentų. Per mėnesį 31 vilkikas sunaudojo keletą tūkstančių eurų mažiau degalų. Boravskė pasakojo, kad šitas pokytis pirkėjų lūkesčiuose yra bene svarbiausias dalykas per pastaruosius dvejus metus, nes anksčiau žmonės teiraudavosi, ar galima matyti, kur yra jų transporto priemonė, o dabar jie ateina su konkrečiais klausimais apie API integracijas, degalų analizę, geografinio apribojimo technologiją (geofencing) ir galimybę prijungti sistemą prie jau naudojamos buhalterinės ar TMS programinės įrangos. Ji sako, kad vidutinis naujas klientas iš Lietuvos šiandien ateina su dvigubai ilgesniu reikalavimų sąrašu nei prieš trejus metus, ir kad jie dažnai jau yra palyginę 3-4 konkurentus prieš kreipdamiesi į GPSWOX. Tas pats žmogus, kuris prieš penkerius metus būtų paklausęs „ar matysiu savo transportą?“, dabar jau klausia apie duomenų eksportą į savo apskaitą.
Kaunas šioje istorijoje nėra atsitiktinis, nes jis – Lietuvos logistikos centras, pagrindiniai šalies transporto keliai susikerta Kaune, laisvoji ekonominė zona pritraukia dideles gamybos įmones. „Ober-Haus” duomenimis, per 2025 metų pirmąjį pusmetį pastatyti du nauji sandėliai su maždaug 65000 kvadratinių metrų plotu. Kauno operatorius sakė, kad jo rajone per pastaruosius metus atsidarė mažiausiai penki nauji logistikos sandėliai, ir kad konkurencija dėl vietinių pristatymų tapo tokia arši, kad be realaus laiko sekimo negali garantuoti pristatymo laiko, o klientai to reikalauja. Yra ir kita šitos istorijos pusė, apie kurią mažiau kalbama, nes vairuotojų trūkumas Lietuvoje yra rimta problema ir TTLA vertinimu tai bus pagrindinis veiksnys, ribojantis kelių transporto sektoriaus augimą 2026 metais. Logistikos sąnaudos per pastaruosius metus augo sparčiai, taip pat stipriai veikia darbo užmokesčio, kelių mokesčių, CO₂ apmokestinimo ir akcizų sąnaudos. TTLA pastebi, kad nepaisant augančio eksporto, įmonių maržos lieka žemos, nes pajamos per tą patį laikotarpį didėjo vos 1,7 procento. Kai degalai brangūs ir vairuotojų trūksta, GPS sekimas tampa ne prabanga, o būtinybe, ir dispečeris, kuris siunčia vilkiką ir niekada nepasitikrina jo degalų sunaudojimo, tokioje rinkoje tiesiog nebeišgyventų. Dar yra nemažai įmonių, kurios valdo ir po 50 transporto priemonių be jokios sekimo sistemos, jų vadovai net nenujaučia, kiek praranda pinigų dėl degalų vagysčių, tuščios eigos, neoptimizuotų maršrutų ir dėl to parastų klientų.
Nuo 2027 metų liepos Europos Sąjungoje įsigalios eFTI reglamentas, kuris leis atsisakyti popierinių krovinių dokumentų ir pereiti prie sertifikuotų skaitmeninių platformų. Europos Komisijos vertinimu tai galėtų sutaupyti ES transporto ir logistikos sektoriui iki 1 milijardo eurų per metus ir panaikinti apie 160 milijonų popieriaus lapų kasmet. Tai reiškia, kad įmonės, kurios jau dabar turi integruotas telematikos sistemas, bus gerokai geresnėje padėtyje nei tos, kurios vis dar dirba su popieriumi ir telefono skambučiais. Boravskė sako, kad GPSWOX platforma jau ruošiasi eFTI integracijai ir kad ji mato tai kaip didelį augimo variklį ateinantiems dvejiem metams, nes daugelis mažų vežėjų, kurie iki šiol atidėliojo skaitmenizaciją, bus tiesiog priversti ją įsivesti. Kauno operatorius apie šitą situaciją pasakė gana paprastai – prieš dvejus metus GPS sekimas buvo dalykas, kurį turėjo didieji vežėjai su šimtais ar tūkstančiais vilkikų, o dabar tai turi ir toks, kuris valdo 8 mikroautobusus ir vežantis baldus po Kauno apskritį. Vis dažniau profesionalų pagalbos prašo smulkios įmonės.
Partnerio turinys
