Kostiuminiai serialai leidžia ne tik pabėgti į kitą epochą, bet ir pamatyti, kaip skirtingais laikais žmonės kovojo dėl valdžios, meilės, laisvės, pripažinimo ar paprasčiausios teisės būti savimi. Nors šiuose pasakojimuose daug dėmesio skiriama prabangiems kostiumams, rūmų intrigoms, senovinėms tradicijoms ir istoriniam fonui, įdomiausia dažnai slypi ne dekoracijose, o veikėjuose.
Šiame sąraše – dešimt intriguojančių kostiuminių serialų, nukeliančių į skirtingus laikotarpius: nuo XIX amžiaus imperatoriškųjų rūmų ir Viktorijos laikų Anglijos iki Šiaurės Amerikos laukinių teritorijų, Dublino bravorų imperijos ar satyriškai perkurto Rusijos dvaro. Vieni jų remiasi tikrais istoriniais įvykiais, kiti leidžia sau daugiau fantazijos, tačiau visi savaip parodo, kad senesni laikai buvo ne mažiau kupini ambicijų, aistrų ir pavojų nei dabartis.
10. The Empress (2022)
„The Empress“ – tai kostiuminė drama apie Austrijos imperatorienę Elžbietą, geriau žinomą kaip Sisi. Serialas pasakoja apie jauną, laisvės trokštančią merginą, kuri netikėtai atsiduria Habsburgų rūmuose ir tampa imperatoriaus Franco Juozapo žmona.
Iš pirmo žvilgsnio istorija gana pažįstama: maištinga mergina, griežtos rūmų taisyklės, politinės intrigos ir meilė, kuri turi atlaikyti imperijos spaudimą. Tačiau „The Empress“ patrauklus tuo, kad nepasiduoda visiškai saldžiai romantikai. Tai tamsesnė, melancholiškesnė pasaka apie moterį, kuri nenori tilpti į jai paskirtą vaidmenį.
Elžbieta čia vaizduojama kaip impulsyvi, jautri, kūrybinga ir nepatogi rūmams. Ji mėgsta gamtą, poeziją, vienatvę ir sunkiai prisitaiko prie aplinkos, kur kiekvienas gestas turi politinę reikšmę. Devrim Lingnau vaidmuo labai svarbus – ji suteikia Sisi ne tik grožio, bet ir gyvumo, užsispyrimo bei vidinės sumaišties.
Serialas gražiai išnaudoja rūmų pasaulį. Kostiumai, salės, dvarai ir šviesa sukuria prabangos įspūdį, bet kartu nuolat jaučiasi, kad ši prabanga yra tarsi narvas. Kuo gražesnė aplinka, tuo aiškiau matyti, kaip mažai laisvės turi joje gyvenantys žmonės.
Žinoma, „The Empress“ nėra visiškai istoriškai tikslus serialas. Kai kurie sprendimai labiau skirti dramai, o ne faktams, bet tai netrukdo, jei žiūrime jį kaip modernią istorinę interpretaciją. Jis ne tiek siekia papasakoti viską tiksliai, kiek sukurti emocinį Sisi portretą.
Tai gražiai nufilmuotas, romantiškas, bet kartu gana niūrus serialas apie meilę, pareigą ir moterį, kuri patenka į pasaulį, bandantį ją perkurti pagal savo taisykles. Jei patinka kostiuminės dramos su stipria atmosfera, „The Empress“ tikrai verta dėmesio.
9. „Alias Grace“ (2017)
„Netflix„ „Alias Grace“ iš dalies pažadas, iš dalies įspėjimas, priklausomai nuo skonio, bet ši nepaprasto, slidaus, vingiuoto 1996 m. Margaret Atwood romano adaptacija tikrai privers susimąstyti.
Siužetas paremtas tikra Kanados žmogžudystės byla. 1843 m. šešiolikmetė airių imigrantė Greisė Marks ir Džeimsas Makdermotas, jos kolega tarnas Tomo Kinjero namuose, buvo nuteisti už Kinjero ir jo namų šeimininkės meilužės Nensės Montgomerio nužudymą. Makdermotas buvo pakartas, o Marks nuteista kalėti iki gyvos galvos.
Ir tai iš tiesų yra visi mūsų turimi faktai. Likusi serialo dalis skirta Greisės kaltės ar nekaltumo klausimui, o šis miniserialas ištikimai seka Atwood kuriamų ir dekonstruojamų galimybių sluoksnius. Simonas Džordanas (jį vaidina Edvardas Holkroftas) yra gydytojas, kuris imasi darbo, kad ištirtų Greisės protą ir atskleistų tiesą.
Tiesos neapčiuopiamumas, prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos ir klasiniai skirtumai, kurie persmelkia šią istoriją, skamba netikrų naujienų amžiuje, o ypač dabar, kai ypač daug dėmesio skiriama moterų istorijoms. Greisės įvykių versiją keičia jos advokatas, istoriją iškraipo spauda, ignoruoja prieglobsčio prašytojai ir iškreipia jos pačios noras pralinksminti, apsaugoti ir galbūt atkeršyti pasauliui, kuriame ji nuo vaikystės susidūrė su blogiausiu, ką gali pasiūlyti jį valdantys vyrai. Greisė įsiterpia į savo istoriją ir iš jos išnyksta, ją užgožia gandų, baimės ir geismo debesys, sielvartas apverčia ją iš vidaus – ar gali išlikti kas nors tikro?
Ši antroji Atwood ekranizacija neišvengiamai bus lyginama su pirmąja, „The Handmaid’s Tale“, ir greičiausiai bus pripažinta, kad jai trūksta pirmtakės pasakojimo veržlumo. Galbūt ji bus per daug gili ir reikalaujanti žikūrovo protavimo, kad surinktų tiek daug šurmulio. Tačiau šis serialas yra toks pat meistriškas – stulbinantis rašytojos Sarah Polley (kuri, būdama 17 metų, pirmą kartą perskaičiusi knygą, parašė Atwood, prašydama suteikti teisę ją ekranizuoti) ir režisierės Mary Harron ekranizacija, o Sarah Gadon, vaidinanti Greisę, suvaidino taip stipriai ir subtiliai, geriau ir negalima norėti. Tebūnie palaimintas ir šis Atwood vaisius.
8. Jonathan Strange & Mr Norrell (2015)
„Jonathan Strange & Mr Norrell“ – tai vienas iš tų serialų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali skambėti kaip paprasta fantastika apie magiją, bet iš tikrųjų yra daug įdomesni. Veiksmas vyksta alternatyvioje XIX amžiaus Anglijoje, Napoleono karų laikotarpiu, kur magija kadaise egzistavo, bet ilgą laiką buvo beveik pamiršta.
Viskas pasikeičia, kai paaiškėja, kad du vyrai vis dar geba ją praktikuoti. Pirmasis – ponas Norelis (Eddie Marsan), uždaras, atsargus, savimi nepasitikintis mokslininkas, magiją suvokiantis kaip discipliną, kurią reikia kontroliuoti. Antrasis – Džonatanas Streindžas (Bertie Carvel), charizmatiškas, spontaniškas ir kur kas drąsesnis žmogus, kuriam magija atrodo ne tik mokslas, bet ir gyvas nuotykis.
Didžiausia serialo intriga kyla būtent iš jų skirtumo. Iš pradžių Streindžas tampa Norelio mokiniu, bet gana greitai tampa aišku, kad jų keliai negalės ilgai sutapti. Vienas bijo chaoso, kitas jį traukia. Vienas nori viską suvaldyti, kitas nori išbandyti ribas. Šis konfliktas suteikia serialui ne tik fantastinį, bet ir labai žmogišką pagrindą.
Svarbu tai, kad „Jonathan Strange & Mr Norrell“ nėra vien apie burtus. Magija čia veikia kaip būdas kalbėti apie valdžią, baimę, ambicijas, draugystę ir išsilaisvinimą. Serialas turi daug kostiuminės dramos bruožų – politikos, aukštuomenės, karo, socialinių intrigų – tik visa tai papildyta fėjomis, pranašystėmis ir tamsiais sandoriais su anapusiniu pasauliu.
Vizualiai serialas atrodo labai solidžiai. Jame daug gotikinės nuotaikos, rūko, senų namų, niūrių peizažų ir magijos, kuri dažnai atrodo ne graži, o pavojinga. Tai nėra lengvas, greitas serialas, bet jei įsitrauki į jo pasaulį, jis tampa labai įtraukiantis.
„Jonathan Strange & Mr Norrell“ labiausiai tiks tiems, kurie mėgsta lėtai kuriamą atmosferą, britišką ironiją ir fantastiką, kuri labiau remiasi idėjomis nei vien efektais. Tai keistas, protingas ir išskirtinis serialas, kuriame magija grįžta ne kaip pramoga, o kaip jėga, galinti pakeisti visą pasaulį.
7. „The Law According to Lidia Poët“ (2023)
Serialas apie moterų teisęs ir kovą jas turėti. „Netflix“ seriale ši užduotis virsta malonia galimybe atsigręžti į praeitį per dabarties prizmę, kurios centre – moterų teisės. Ryški Lidijos Poët asmenybė, jos santūrumas ir didžiulė drąsa atsiskleidžia šešiose sudėtingose teisinėse bylose, kurias ji sprendžia pati. Idėja apie tai, ką ji atstovauja istorijoje, yra giliai pagrįsta šiuolaikinėmis feministinėmis idėjomis, suteikiančiomis serialui šiuolaikinio aktualumo.
Šioje tikrais faktais paremtoje istorijoje apie Lidiją Poët, pirmąją Italijos advokatę moterį, kuriai uždrausta verstis advokato praktika. Todėl moteris rengia apeliacinį skundą, kad panaikintų teismo sprendimą.
Aktorės Matildos de Angelis vaidmuo užgniaužia kvapą. Ji iš tiesų yra šio spektaklio gyvybinė jėga. Viskas teka per ją, ir beveik nėra scenų, kuriose ji nepasirodytų. M. Angelis atkuria Poët su asmeniniu stiliaus, pasitikėjimo savimi ir suaveness prieskoniu, dėl kurio mintis apie tokią moterį kaip Poët jaudina tais šaltais laikais. Aktorė supranta, kokį portretą turi sukurti, kad atkreiptų šiuolaikinio žiūrovo dėmesį, bet kartu įveda Poët į mūsų šiuolaikinio jautrumo sferą. Angelis šiame vaidmenyje taip pat yra be galo graži. Viskas, kas susiję su ja – šukuosena ir makiažas, kostiumai – yra įtikinamai sukurti, kad pagražintų Poët patrauklumą.
Veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje Turine, kai jauna Lidija Poët kovoja su viskuo ir visais, kad gautų tai, kas jai teisėtai priklauso: būti įrašytai į oficialų advokatų registrą. Tuo metu ši profesija buvo skirta tik vyrams. Vis dėlto niekas negalėjo sustabdyti jos svajonės tapti pirmąja moterimi advokate Italijoje.
Nors Lidijai advokatų asociacija atėmė teisę verstis advokato praktika (nes teismas negali suvokti ir priimti keistos „moteriškos mados“ savo šventose salėse), ji randa būdą tęsti veiklą.
Ji lieka nuošalyje, o padedama savo brolio Enriko imasi bylų ir kovos už nekaltas aukas. Antrame plane jos neišspręstos asmeninės problemos vertos jūsų dėmesio. Ji blaškosi tarp meilužių Andrėjaus ir Jakobo, taip pat kovoja su tėvo atminimu, kuris jai kelia pyktį, gailestį ir ilgesį.
Kai teatro šokių trupės primabalerina randama uždusinta ir įkišta į bagažinę, jos nužudymu kaltinamo vyro motina kreipiasi į Lidiją Poët (akt. Matilda De Angelis), pirmiausia todėl, kad ji pigesnė už advokatą vyrą. Lidija yra pirmoji moteris advokatė Italijoje ir jai pagaliau pavyko pergudrauti asociacijos narius, tęsti bylas ir atgauti advokato licenciją, nepaisant visų manančių, kad moterys neturėtų verstis advokato praktika, pasipriešinimo.
Dabar, kad išsaugotų darbą Lidija daro viską kas jos galioje, kad tik tą bylą išnarpliotų ji. Ar jai pavyks išnarplioti bylą…? Ar ji išsaugos savo orumą ir pagaliau bus išgirta, tarp vyrų…? Ar ji bus pripažinta tikra advokate…?
6. Gentleman Jack (2019)
Serialas „Gentleman Jack“ tai bendra „BBC One“ ir „HBO“ produkcija, kuri atkuria realius įvykius, vykusius XIX amžiuje – „pirmųjų modernių lesbiečių“ santykius.
Režisierius Sally Wainwright atkuria istorinę draminę istoriją apie 1832 metais gyvenusią Anne Lister. Anne Lister buvo Anglijos žemės savininkė iš Halifakso. Visą gyvenimą ji rašė dienoraščius, kuriuose yra daugiau nei keturi milijonai žodžių. Savo dienoraščiuose moteris aprašė kasdieninio gyvenimo detales, finansinius rūpesčius, tuometinę pramonę. Dienoraščiuose galime rasti ir jos minčių apie orą, socialinius įvykius, nacionalinius įvykius ir verslo interesus. Joje pateikiama išsami informacija apie to meto socialinius, politinius ir ekonominius įvykius. Tiesa, daugiausiai dienoraščio yra parašyta slaptu kodu, kuris pasakoja visą gyvenimą trunkančius lesbiečių santykius. Anne Lister rašyseną buvo nepaprastai sunku iššifruoti. Dalis, kuri buvo užšifruota specialu kodu, buvo sukurta sujungiant graikų abėcėlę, zodiako ženklą, skyrybos ženklus ir matematinius simbolius. Jos dienoraščiuose naudojamą kodą iššifravo Johnas Listeris ir jo draugas Arthur Burrell. Kai buvo atskleistas slaptų ištraukų turinys, Burrell patarė Johnui Listeriui sudeginti visus dienoraščius, tačiau Lister to nepadarė ir toliau slėpė dienoraščius, kurie išliko iki šių dienų.
Serialas puikiai perteikia XIX amžiaus atmosferą. Tuometinio laiko aprangos, pūstos ilgos suknelės, prabangūs drabužiai, įrankiai, tradicijos. Parodoma įprasta XIX amžiaus gyventojų veikla, kasdienybė bei buitis. Atskleidžiamas individualus žmogaus ir visuomenės suvokimas, bendravimo ypatumai bei mąstymas: kas yra norma ir kas ne. Įtikinamai perteikiamos emocijos bei išgyvenimai. Tai drąsus pasakojimas apie lesbietes, kurios išdrįso užmegzti romantiškus santykius, žinodamos, jog bus apkalbėtos ir pasmerktos, todėl savo draugystę laikė paslaptyje. Tai įtraukiantis pasakojimas, perteiktis Anne Lister emocijas iš dienoraščių puslapių: seksualumą, lytinį potraukį ir kitos moters troškimą. Daug dėmesio skiriama ir psichologinei savijautai perteikti. Tuometiniame amžiuje kalbėti apie psichologinę sveikatą buvo tabu, žmonės tai priėmė kaip kažkokį „nenormalumą“ ir net gaudavo piniginę paramą, jeigu kuris nors iš giminaičių atsidurdavo psichiatrinėje ligoninėje. Daktarai, kurie užsiėmė psichologinės sveikatos gydymų buvo vadinami „svetimšaliais“ ir engiami.
Anne Lister buvo turtinga, nepriklausoma žemės savininkė, garsėjusi savo laikais, kad visada rengėsi juodai, nesivargindama įsijausti į moteriškus jautrius jausmus, kaip kitos jos lyties atstovės. Sklandė gandai, jog ji gali būti vyriškos lyties, todėl dažnai miestelio gyventojų ji buvo vadinama „Ponu Džeku“ (Gentleman Jack). Anne Lister ne tik suvokė, kad jai patinka moterys, tačiau ir stengėsi suprasti, kodėl būtent taip jaučiasi ir kodėl tokia yra, ji ieškojo taip pat besijaučiančių savo lyties atstovių. Būdama 41–erių ji pradėjo draugauti su Ann Walker, kuriai 1834 metais meilę prisiekė vestuvių ceremonijoje bažnyčioje – moterys apsikeitė žiedais ir pasižadėjo būti ištikimos (tai buvo tik simbolizmas, nes moterų santuoka nebuvo laikoma legalia to meto Anglijoje). Šią tikrą ir jautrią dviejų moterų meilės istoriją XIX amžiuje ir atkuria serialas.
5. The Gilded Age (2022)
„Aukso amžius“ – amerikiečių istorinės dramos televizijos serialas, kurį sukūrė ir parašė Julianas Fellowesas. Serialo veiksmas vyksta Jungtinėse Valstijose, vadinamame „aukso amžiuje“, 1880-ųjų Niujorko klestėjimo metais.
Seriale yra elito žmonių – senų šeimų, kurios Niujorke gyvena nuo tada, kai šis miestas dar tik blizgėjo olando akyse. Čia yra ir išsišokėlių, kurie uždirbo naujų turtų kibirais, statydami geležinkelius, o dabar yra užsiėmę dvarų statyba visame Manhetene ir bando nutiesti bėgius į „išmaniąją visuomenę“. Ir dar yra tarnai, kurie gyvena su šiais elito žmonėmis ir keikiasi dėl jų, kai tik jie lieka vieni.
Serialas prasideda liūdna nata ir nepamirškime paminėti, kad visi kalba tuo senuoju „turtuolių“ akcentu. Serialo veiksmas vyksta 1882 m. Niujorke, kai naujųjų turtuolių šeima Raselai persikelia į savo Stanfordo Vaito suprojektuotą dvarą Penktojoje aveniu, esantį kitoje gatvės pusėje nuo mažiau prabangaus, bet garbingesnio „senųjų pinigų“ seserų Agnės van Rhijn (akt. Kristina Baranski) ir Ados Brook (akt. Cynthia Nixon) namo.
Džordžas Raselas (akt. Morganas Spectoras) yra Vanderbilto stiliaus geležinkelių magnatas ir plėšikų baronas, o jo žmona Berta (akt. Kerė Coon) įnirtingai siekia įsitvirtinti Niujorko visuomenėje. Jų atvykėlių statusas nustatomas iš karto, kai pasirodo vagonai, vežantys dėžes su statulėlėmis, tikriausiai išplėštomis iš Europos namų ir bažnyčių.
Taip prasideda pavydas, konkurencija, turtingų šeimų karas, lenktynės dėl vietos po Niujorko saule. Nuostabūsd kostiumai ir prabanga alsuojančios detalės, Penktosios aveniu gatvių vaizdai ir kompiuterine grafika papildytos užkulisių konstrukcijos sukuria šlovės vaizdinį. Kaip seriale sakė grafienė iš Granthamo, Amerikoje viskas kitaip… būtent šis serialas ir leidžia pasinerti į tuos laikus, kai dėl visuomenės statuso kovojo šeimos.
4. Frontier 2016
„Frontier“ – tai istorinis nuotykių serialas, nukeliantis į XVIII amžiaus Šiaurės Ameriką, kai kailių prekyba buvo ne tik verslas, bet ir tikras karas dėl įtakos, teritorijų ir išlikimo. Serialo centre – Deklanas Harpas (Jason Momoa), pusiau airių, pusiau indėnų kilmės vyras, kovojantis prieš galingą Hudsono įlankos kompaniją.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip klasikinė keršto istorija: brutalus herojus, kolonijinė priespauda, žiaurus pasaulis ir daug purvo, kraujo bei sniego. Tačiau „Frontier“ įdomus tuo, kad bando parodyti ne tik vieną konfliktą, o visą laukinę sistemą, kurioje visi kažko siekia – pinigų, valdžios, laisvės arba paprasčiausio išgyvenimo.
Jason Momoa čia labai tinka. Jo Deklanas Harpas nėra subtilus veikėjas, bet jis turi stiprią ekrano energiją. Jis atrodo kaip žmogus, kuris gali vienu žvilgsniu priversti tylėti visą kambarį. Serialas daug remiasi jo charizma, fizine jėga ir tuo laukiniu, beveik gyvulišku pykčiu, kurį veikėjas nešiojasi savyje.
Didžiausias serialo privalumas – atmosfera. Šaltis, purvas, tamsūs miškai, kailių prekybos punktai ir nuolatinis pavojus sukuria labai aiškų pasaulį. Čia nėra daug romantikos ar gražiai nublizgintos istorijos – viskas atrodo šiurkštu, pavojinga ir nepatogu.
Tiesa, siužetas ne visada vienodai stiprus. Kai kurios intrigos atrodo pažįstamos, o veikėjai kartais labiau primena žanro tipus nei iki galo išplėtotus žmones. Vis dėlto „Frontier“ lengva žiūrėti, jei patinka istoriniai nuotykių serialai su tamsesniu tonu. Tai nėra pats subtiliausias pasakojimas apie kolonijinę praeitį, bet kaip žiaurus, atmosferiškas ir įtemptas nuotykis jis veikia.
3. House of Guinness (2025)
Kultinio „Peaky Blinders“ kūrėjo Steveno Knighto serialas „Gineso namai“ („House of Guinness“) – tai galinga, vizualiai stulbinanti ir emociškai įkrauta istorija apie valdžią, paveldą ir moralinį žlugimą. Šį kartą Knightas perkelia savo pasakojimo meistrystę iš pramoninės Anglijos į XIX a. Dublino širdį, kur Gineso šeimos vardas reiškia ne tik turtus, bet ir beveik absoliučią galią.
Serialas prasideda 1868-aisiais – laikais, kai airių visuomenė dar tebesigavo po bado, o „Guinness“ alaus imperija klesti labiau nei bet kada. Miesto kraštovaizdį valdo didžiulė bravoro gamykla, kurios šeimininkai – viena įtakingiausių šeimų šalyje. Po patriarcho Benjamino Guinnesso mirties šeimos valdymas subyra – jo keturi suaugę vaikai priversti stoti į pavojingą kovą dėl įtakos, valdžios ir savo tapatybės.
Į sceną žengia Šonas Rafertis (James Norton) – ne Guinnessų giminės narys, bet nuožmus fabriko vadovas, kurio valdžios troškimas prilygsta žiaurumui. Rafertis – tai klasikinis Knighto antiherojus: brutalus, charizmatiškas, pasiryžęs krauju ginti savo įtaką. Jo scena, kai jis su geležies gabalu rankoje stoja prieš protestuotojus, primena ankstyvųjų „Peaky Blinders“ akimirkas – pilnas dūmų, prakaito ir pramoninės epochos siautulio.
Tačiau tikrasis pasakojimo svoris gula ant keturių Guinnessų vaikų pečių. Ambicingasis Artūras (Anthony Boyle) trokšta politinės galios, bet jo impulsyvumas ir paslėpta homoseksualumo paslaptis gali tapti pražūtimi. Jo brolis Edvardas (Louis Partridge), idealistas, bandantis suderinti moralę ir verslą, o sesuo Ana (Emily Fairn), protinga, bet šeimos ignoruojama moteris, kurios balsas vis dar per tylus patriarchalinėje visuomenėje. Benjaminas jaunesnysis (Fionn O’Shea) – vienintelis, kuris nebeslepia savo silpnybių, pasiduodantis alkoholiui ir lošimams, tarsi iš anksto susitaikęs su savo pralaimėjimu.
„Gineso namai“ – tai „Succession“ susitikimas su „Peaky Blinders“: šeimos intrigos, ambicijų sprogimai ir seksualinė įtampa susipina į stulbinančiai gerai surežisuotą epą. Seriale gausu veiksmo, bet jo esmė – vidinis konfliktas: kaip paveldėti imperiją, kai pats esi jos sugadintas?
Knightas subtiliai įtraukia ir platesnį istorinį kontekstą – Airijos laisvės troškimą, dar rusenantį po bado tragedijos. Ši politinė įtampa suteikia serialui gylio ir daro jį daugiau nei tiesiog šeimos dramą – tai istorinis portretas apie valdžios kainą ir moralės nykimą.
„Gineso namai“ – tai stiprus, provokuojantis ir vizualiai išgrynintas serialas, kuriame istorija, aistra ir prievarta susilieja į vieną galingą kino mišinį. Neabejotinai, geriausias Knighto darbas nuo „Peaky Blinders“.
2. Taboo (2017)
XIX a. pradžią perteikiantis serialas „Taboo“ itin greitai sau vardą užsitarnavusi ir žaibišku greičiu populiarėjanti drama, prie kurios prisidėjo vienas geriausių naujosios kartos aktorių Tom Hardy.
Verta paminėti, kad Tom Hardy prie šio projekto prisideda ne tik kaip aktorius, bet ir kaip scenaristas. Sprendžiant pagal pirmuosius tris serialo epizodus, galima teigti, kad seriale intrigos tikrai netruks, tačiau pradžioje pati istorija vystosi gan lėtai, tad serialas galimai patiks tik turintiems kantrybės. Pirmajame sezone numatomi 8 epizodai.
Prieš pradedant žiūrėti šį serialą, reikia būti pasiruošusiam didžiąją serialo laiko dalį stebėti Tom Hardy. Jei nemėgstate šio aktoriaus, nepatartina žiūrėti šio serialo, kadangi tai absoliučiai jo šou. Didžioji šios dramos laiko dalis ir kameros yra nukreiptos būtent į šį aktorių.
Tom Hardy atlieka James Keziah Delaney vaidmenį, kuris buvo laikomas išprotėjusiu ir mirusiu kažkur Afrikoje, iki kol visų nuostabai jis pasirodo savo tėvo laidotuvėse taip sukeldamas tam tikrą sumaištį. Itin nustebinti lieka James sesuo Zilpha ir jos vyras Thorne, kadangi jie tikėjosi pasiglemžti tėvo palikimą ir jiems jau buvo pažadėtas didelis užmokestis už itin pavojingą Nootka Sound salą, kuri randasi Kanados vakarų pakrantėse. Šią salą jie būtų paveldėję ir rytų Indijos kompanija būtų už ją dosniai sumokėję, tačiau išnyra netikėtasis faktorius – James ir sugadina jų planus pasirodydamas gyvas ir sveikas. Tėvo testamente, visas likęs tėvo turtas užrašytas būtent jo sūnui.
Pradžioje „Taboo“ stipriai intriguoja mistika ir pavojais, kurie supa paslaptijgają Nootka Sound salą ir James ryšius su jo seserimi Zilpha, tačiau kiek vėliau pereinama prie pačio James istorijos, jo netikėto sugrįžimo ir užsispyrimo parduoti nelemtąją salą, dėl kurios rytų Indijos kompanija pasiruošusi net žudyti.
Įdomi šio serialo pusė yra užslėptoji James Keziah Delaney vaidmens antžmogiški pusė. Kol kas jis nėra vaizduojamas lyg paprastas mirtingasis. Jis gali būti miręs, galbūt apsėstas dvasių. Jis mato mirusių žmonių įskaitant savo mirusios motinos vaizdinius, bet kol kas jos vaidmuo šioje dramoje ne itin aiškus.
Taip pat neaiškios ir James turimos galios. Kol kas žinome tik tiek, kad apie James sklinda įvairios istorijos, kaip žudymas, kanibalizmas, prisikėlimas iš numirusių, išprotėjimas ir neaiškus vaidmuo Afrikoje. „Taboo“ iš šalies gali pasirodyti kiek gluminantis, po pirmųjų trejų šios dramos epizodų. Taip yra dėl to, kad naratyvo aspektai yra vienu metu ir intriguojantys ir blaškantys. Kad ir koks geras aktorius yra Tom Hardy, bet netgi jis turi problemų atskleidžiant antgamtinę šio serialo pusę. Sunku pasakyti ar šie mistiniai genčių istorijos aspektai „atsipirks“.
Šiam serialui talentingų aktorių tikrai netrūksta. Tikriausiai užtenka paminėti Franka Potente, David Hayman ir Jonathan Pryce. Talentingų žmonių komanda savo passirodymu nuvilti tikrai neturėtų, tad jei norite įdomios dramos su itin stipriais aktoriais, „Taboo“ turėtų būti jūsų pasirinkimas.
Kol kas galime džiaugtis, kad šioje dramoje galime stebėti puikią Tom Hardy vaidybą ir tikėtis, kad šio tipo istorinė drama išliks verta žiūrovų dėmesio. Kas laukia šios serialo ateityje, pasakyti sunku. Nepaisant to, kad istorija kol kas vystosi ne itin dideliu greičiu, reikia tikėtis, kad ši besivystanti drama išaugs į kažką didesnio ir gražesnio.
1. The Great (2020)
Šių metų gegužės mėnesį „Hulu“ filmų platformos išleistas dešimties serijų amerikiečių serialas „Didžioji“ sulaukė pasisekimo ir teigiamų tiek kritikų, tiek žiūrovų įvertinimų. Tai satyrinė-istorinė drama apie Jekaterinos Didžiosios pakilimą, jaunystę ir ilgiausią moters valdymą Rusijos istorijoje. Nors serialas ir išgalvotas, jame yra ir realių įvykių arba asmenų, kaip ir pagrindinė filmo herojė Rusijos imperatorienė Jekaterina, gyvenusi ir valdžiusi aštuonioliktajame amžiuje.
Serialas paremtas australų kino ir televizijos rašytojo Tony McNamara (labiausiai žinomo už savo kaip scenaristo darbą filme „Favoritė“) pjese, kurioje, kaip ir šiame seriale, susipina tikri ir išgalvoti faktai apie Jekaterinos Didžiosios gyvenimą. McNamara taip pat parašė filmo adaptaciją spektakliui, nes pirminė idėja buvo sukurti pagal jį filmą, tačiau vėliau rašytojas nusprendė prailginti istoriją ir iš jos sukurti dešimties valandų trukmės serialą. Jį režisuoti padėjo ir pagrindinė serialo aktorė Elle Fanning ir dar viena režisierė Marian Macgowan. Serialas kritikų įvertintas labai palankiai ir surinko net 90 % teigiamų įvertinimų. Režisieriaus, scenarijaus autoriaus, aktorių darbas jau įvertintas ir sulaukė nemažai nominacijų, laimėjimai paaiškės per ateinančius apdovanojimus.
Jekateriną įkūnijusi Elle Fanning pasakoja: „Viskas prasideda, kai jaunoji Jekaterina atvyksta gyventi į Rusiją. Ji dar pilna gyvenimo džiaugsmo, optimistiška, romantiška ir gana naivi. Ji ruošiasi ištekėti už Petro Trečiojo, kuris buvo tuometinis Rusijos imperatorius. Kai ji susipažįsta su juo, net neįsivaizduoja, kad jis bus visiškai kitoks realybėje nei jos galvoje. Prieš atvykdama Jekaterina įsivaizduoja, kad gyvens laimingą gyvenimą santuokoje, tačiau vietoj to ji atranda pavojingą, nuskurdusį pasaulį. Kai ji tai suvokia, pradeda galvoti, kad vienintelis kelias jai išgyventi yra nužudyti savo vyrą ir paimti valdžią į savo rankas.“
Iš pradžių, kai Jekaterina supranta, kur pateko, iš nevilties nori nusižudyti pati, tačiau jos tarnaitė Mariana įtikina ją pabandyti perimti kontrolę į savo rankas, ir ne tik vyro, bet visos valstybės ir jos gyventojų, štai tada Jekaterinos gyvenimas ir pats siužetas pasisuka visai kitu kampu. Ji pradeda planuoti perversmą, tačiau tai sudėtinga padaryti apsuptai išdavikų ir klastūnų. Po daugybės neįgyvendintų planų, strategijų, vilkinimo, abejonių, ir naujienos, kad Jekaterina laukiasi, ji nusprendžia savo pačios rankomis nužudyti savo vyrą. Tačiau planas sugriūna, kai Petro teta Elžbieta sužino apie jį, ir prašo Jekaterinos nežudyti sūnėno. Galiausiai viską sužino ir imperatorius, dabar trokštantis Jekaterinos mirties, tačiau tuo pačiu jam gaila kartu nužudyti ir naujai užsimezgusią gyvybę. Deja, jis suranda kitą būdą, kaip atkeršyti Jekaterinai.
Nors ir perpratusi valdžios galią, šalies valdymo meną, Jekaterinai visų pirma visada svarbiausia buvo meilė, tačiau ji turėjo pasirinkti valstybę ir sumokėti už ją didžiulę kainą, paaukoti asmeninę laimę vardan šalies gerovės.
