Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) bei į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK), siekdamas gauti informaciją apie naktimis prekiaujančių parduotuvių daromą neigiamą įtaką kauniečiams.
„Rugsėjo mėnesį gauti patikrinimo rezultatai iš VMVT apie maisto ir alkoholio prekybą nakties metu. Įmonėms buvo taikytos poveikio priemonės ir duotas terminas pašalinti trūkumus, dabar žiūrėsime, ar įmonės padarė išvadas.
Taip pat kreipėmės į VPK, siekdami įvertinti problemines alkoholio prekybos vietas Kauno mieste. Norime gauti konkrečius duomenis: gyventojų nusiskundimus, tikrinimų medžiagą, alkoholio prekybą ar viešąją tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atvejus. Gavę visą medžiagą, įvertinsime kiekvienoje iš šių vietų daromą neigiamą tokių, vadinamųjų „barų“ poveikį aplinkai. Galiu pažadėti, kad dėl didžiausių prasižengėlių bus rengiamas miesto Tarybos sprendimo projektas, siekiant apriboti naktinę prekybą“, – sakė A. Kupčinskas.
Kauno meras buvo susitikęs su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Jonu Miliumi, su kuriuo taip pat kalbėjosi šia tema.
„Šios tarnybos yra nustatyta, kad barų, kavinių patalpos turi būti ne mažesnės kaip 50 kvadratinių metrų, turi būti sudarytos sąlygos darbuotojų asmens higienai, turi būti ne didesniu atstumu kaip 20-30 metrų tyri būti įrengtas tualetas lankytojams“, – pažymėjo meras A. Kupčinskas.
Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendruomenių ar kitų institucijų nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti prekybos alkoholiu laiką.
Taryba, atsižvelgdama į pagrįstus argumentus, gali svarstyti alkoholio prekybos laiko ribojimo klausimą konkrečiai prekybos vietai.
Kauno meras jau pernai raštu kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas keisti alkoholio prekybą reglamentuojančius teisės aktus, o šiemet ir Seimas sulaukė miesto Tarybos kreipimosi.
Nuo 2009 m. pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, buvo uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais po 22 val. mažmeninės prekybos įmonėse.
Įstatymo pakeitimas sumažino mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais apyvartą šiose įmonėse, todėl daugelis verslininkų suskubo pakeisti parduotuvių veiklos rūšį, tačiau padarė tai tik formaliai. Šiose parduotuvėse buvo įsteigti viešojo maitinimo vienetai (barai), kurie įgijo teisę prekiauti (pardavimo būdas – gerti vietoje ir išsinešti) alkoholiniais gėrimais visą parą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, viešojo maitinimo įmonėse prekybos alkoholiu laikas neribojamas.
Šios teisės aktų nuostatos išprovokavo žemesnio lygio viešojo maitinimo įmonių (barų, bistro, užkandinių ir pan.), dirbančių per naktį, kūrimąsi. Naktinė prekyba paprastai vykdoma per langelį, parduodant alkoholinius gėrimus išsinešti.
Asmenys, įsigiję alkoholinius gėrimus, dažniausiai juos vartoja šių barų prieigose, prekybos vietos dažnai yra šalia gyvenamųjų namų, todėl aplinkinių namų gyventojams kyla daug nepatogumų dėl nakties metu atvykstančių neblaivių pirkėjų, jų keliamo triukšmo, ginčų ar konfliktų.
