Sovietmečiu nugriauti karinio memorialo paveldo objektai Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte bus atkurti. Pirmadienį posėdžiavusi Kauno miesto tarybos kolegija nusprendė tam iš savivaldybės administracijos direktoriaus fondo skirti 10 tūkst. litų. Šios lėšos bus panaudotos projekto vykdymo priežiūrai.
Dar 2008 metais Kauno miesto savivaldybės užsakymu buvo parengtas šių objektų atkūrimo investicijų projektas. Nors investicijų projektas valstybės nebuvo finansuotas, Vyriausybės nutarimu 2010 metais memorialo atstatymo programai skirta 800 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo.
Šiuo metu Ramybės parke jau vyksta atkuriamieji darbai, memorialas turėtų būti atkurtas iki birželio mėnesio.
Karinio memorialo paveldo objektas yra Kauno senosiose kapinėse, Naujamiestyje, tarp Vytauto prospektų, Totorių, Trakų ir Bažnyčios gatvių. 1847-1959 metais veikusiose kapinėse laidoti įvairių konfesijų atstovai, čia amžinojo poilsio yra atgulę ir Pirmojo pasaulinio karo aukos, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, karo lakūnai, buvo įrengtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus.
1941 metų birželio 26 dieną šioje kapinėse iškilmingai palaidoti 74 vadinamojo birželio sukilimo dalyvių palaikai, o bendrame kape buvo suguldyti 64 karstai.
Birželio sukilimas buvo lietuvių patriotų sukilimas prieš okupacinę sovietinę valdžią ir jos karinius dalinius. Sukilimas prasidėjo pirmą karo dieną ir vyko visoje Lietuvoje iki birželio 28 dienos. Jis parodė pasaulio valstybėms lietuvių tautos laisvės siekį.
Šio sukilimo aukų kapai buvo pažymėti kukliais mediniais kryželiais. Sovietmečiu naikinant kapines, dalis sukilėlių palaikų perkelta į kitas kapines, o bendra sukilėlių kapavietė buvo sulyginta su žeme. Buvusių kapinių vieta pavadinta Ramybės parku.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Birželio sukilimo aukų kapų vietoje 1991 metais pastatytas simbolinis paminklas „Kryžius-medis“, šalia ant kenotafo įrėžtos čia palaidotų sukilėlių pavardės.
