Trečiadienį Europos Parlamentas atmetė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA).
Tai pirmas kartas, kai EP nariai pasinaudojo Lisabonos sutartyje numatyta teise nepritarti tarptautiniam prekybos susitarimui. 478 europarlamentarai balsavo prieš ACTA, 39 už, o 165 susilaikė.
“Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas palaikė mano rekomendaciją nepritarti ACTA”, – po balsavimo teigė EP pranešėjas David Martin (Socialistai ir demokratai, Jungtinė Karalystė). Jis kartu teigė esantis susirūpinęs dėl per daug miglotų šios sutarties nuostatų, kurios gali pažeisti piliečių laisves, todėl ragino rasti alternatyvių būdų apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ES.
Pagrindinis ACTA rėmėjas iš Europos liaudies partijos Christofer Fjellner (Švedija) prieš balsavimą prašė atidėti jį iki Europos Teisingumo Teismo sprendimo dėl ACTA atitikimo ES sutartims. EP tam nepritarė.
Europos Parlamentas susidūrė su precedento neturinčiu tūkstančių ES piliečių spaudimu nepritarti šiam prekybos susitarimui. Masinės demonstracijos gatvėse, daugybė elektroninių žinučių ir skambučių EP nariams, galiausiai 2.8 mln. ES piliečių peticija atmesti ACTA lydėjo pasirengimą balsavimui Parlamente.
ES, JAV, Australijos, Kanados, Japonijos, Meksikos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Pietų Korėjos ir Šveicarijos suderėtas prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu buvo skirtas užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kovoti su piratavimu internete ir neleisti importuoti suklastotų prekių. EP sprendimas nepritarti ACTA reiškia, kad nei ES, nei jos valstybės negalės prisijungti prie šio susitarimo.
