Kovo 10 d. 14 val. Seimo rūmų stiklinėje galerijoje atidaroma personalinė dailininkės Rasos Andrikienės Art tapybos darbų paroda „Moters šviesa ir šešėlis“. Kūrėja tikina – šiuolaikinė visuomenė dailiosios lyties atstovėms negailestinga. Taisyklės, kurių turiu laikytis moterys, vis sudėtingesnės bei painesnės. Be to, dažnai kinta. R.Andrikienė Art patikina savo darbuose vengusi lėkšto mamos, mylimosios, draugės supratimo, o besistengusi atskleisti dažnai skausmingesnę ir retai matomą šešėlinę moters pusę.
Autorė apie parodą. Moters akių šviesoje auga vaikai ir gėlės. Su Moters šiluma namas tampa namais. Bet tai gana stereotipinis Moters apibūdinimas. Šioje parodoje noriu parodyti, kad Moteris yra kur kas daugiau nei šilumos ir šviesos nešėja. Ji turi šešėlį, kuris gali užgožti kitus, kuriame galbūt šalta ir nejauku, bet trauktis kartais nėra kur. Kartais tereikia vienos sekundės, kad iš Moters šviesos patektum į šešėlį ir atvirkščiai. Mano šiandieninės parodos pagrindinė mintis – Moterys, kaip, beje, ir Vyrai, būna stiprios bei silpnos. O būti visokiomis yra gerai. Būti kitokiai yra gerai. Bet kaip sunku ateiti iki to suvokimo, nes visuomenė dažnai mums bruka kažkokius standartus apie tikrą Moterį – kokio svorio ir ūgio yra graži moteris, kokį išsilavinimą yra įgijusi protinga moteris, koks vaikų kiekis padaro moterį gera mama, kiek patiekalų vakarienė parodo, kad ji gera žmona, o gera vairuotoja moteris, matyt, jau visiška utopija ir t.t. Taigi, kaip šitoje streotipų maišalynėje užauginti mergaitę, kaip Moterį, kuri bent jau gerbtų save ir gebėtų suvokti kas yra gerai JAI – ne visuomenei, ne mamai, tėčiui, vyrui ar vaikams, o jai pačiai. Tai, matyt, neišsprendžiamas klausimas ir jį galima nagrinėti įvaisiausiais aspektais ir, netgi gali būti, kad visi nagrinėtojai su visomis nuomonėmis bus kažkiek teisūs – negalima paneigti gamtos. Vyrai nepradės gimdyti. Todėl savo kūryboje noriu į Moterį pažiūrėti per gebėjimo pasirinkti, gebėjimo sau leisti rinktis pirmiausia save ir savo poreikius, gebėjimo atsimerkti ar bent norėti pamatyti tiesą prizmę.
Taigi peržvelgiant paveikslus paeiliui, galima pamatyti, kad užmerktos akys tikrai dažnai dominuojantis motyvas mano kūryboje. Užmerktomis akimis labiau jaučiame savo vidų, bet taip pat ir mažiau matome kas dedasi aplink, kartais visai šalia mūsų. Ir sunku pasakyti, gerai ar blogai, kai mes nematome žaizdos kitame, atsukto į mus ginklo ar purvyno šalia. Tada mes matome gėles savyje. Gėles, kurios augina mus. Bet ar gali tos gėlės papuošti purvyną? O gal gali užgydyti žaizdą? Atsakymų aš Jums nepateiksiu, tik norėčiau, kad susimąstytumėte. Kitas motyvas atsikartojantis bent keliuose paveiksluose – šokanti, sparnuota, atsipalaidavusi, nereali Moteris – tokios kartais būname visos ir, mano nuomone, turėtume dažniau tokiomis būti. Pvz.: ką reiškia sparnuota undinė? Man tai simbolis Moters, kuri nebijo nerti į gilumas, bet geba ir praskristi paviršiumi, nekreipdama dėmesio į smulkmenas. Pavaizdavau ir keletą zodiako ženklų Moterų, kurios ragais pramušinėja sienas arba nešioja debesis. Mano zodiako ženklas Avinas, tad kartais tikrai bandau pramusšti sieną galva… džiaugiuosi, kad vis dažniau gebu atsirinkti sienas. Labai natūraliai šalia jo gimė paveikslas apie griūvančią realybės sieną… sunku paaiškinti jo prasmę, bet šalia vienas kito jie man „papasakoja“ labai logišką istoriją su laiminga pabaiga.
Asmeninio archyvo nuotr.
Istorinis paveikslas apskritai turi savo istoriją, kuri, sulaukė gana nemažai atgarsio viename socialiniame tinkle. Pasidalinsiu:
Šiandien aš esu laisva. Nors ilgai, kiek tik save prisimenu, tvirtai įsikibusi laikiausi šešėlio. Šešėlio tų žmonių, kurių meilės man vaikiškai besąygiškai reikėjo. Taip – vaikiškai – visus 30 metų man reikėjo besąlyginės mamos ir tėvo meilės. Ir tik dabar aš supratau, kad tos meilės nėra. Niekada nebuvo. Niekada nebus. Suvokti, kad niekas manęs besąlygiškai nemylės, nesaugos, neglobos, nesupras ir net nesistengs yra baisu. Džiaugiuosi, kad to nesuvokiau būdama vaiku, nes tikriausiai būčiau numirusi. Todėl ilgai bandžiau teisinti, kad kiekvienas myli taip, kaip moka… ir tai yra tiesa. Bet man to neužtenka. Ir šiandien aš nebeturiu vilties sulaukti iš kitų žmonių tokios meilės, kokios aš noriu. Taip, kartais aš vis dar pykstu ant mamos, kad būna ne taip, kaip aš noriu. Pykstu ant tėvo, kurio neprisimenu, anksti išėjusio ir palikusio mane tiesiog būti. Bet aš nebereikalauju. Nesitikiu. Neprašau. Aš stengiuosi besąlygiškai mylėti kitus, bet pirmiausia save. Sau svarbiausia esu Aš. Ir tas nemeilės, neišpildytų vilčių, tuščių lūkesčių ir svajonių šešėlis, kuris tiek metų mane laikė kažkur pažemiui… šiandien aš paleidžiu jį, paleidžiu savo mamą ir tėvą. Atleidžiu jiems ir sau. Šiandien mane lydi jų šviesa. Šviesa šalia ir virš manęs. Skaudu buvo suvokti, kad taip ilgai gyvenau apsikabinusi kažką negyvo, bet dabar aš esu laisva. Aš esu laisva. Ir galiu laisvai keliauti gyventi toliau. P. S. Tai nėra istorija apie mane. Bent jau ne visa. Visada jaučiau ir tebejaučiu mamos meilę. Tiesiog tai yra istorija, kurią mačiau iš labai arti.
Ir pagaliau yra paveikslai, kuriuose vaizduoju du žmonės. Kai Moteris leidžia sau būti stipria, silpna ir visokia kitokia, ji leidžia ir žmogui esančiam šalia būti stipriu, silpnu ir visokiu kitokiu, koks jis gali būti. Ir tai, mano giliu įsitikinimu, yra lygiaverčiai santykiai, kurie neatsiranda savaime. Santykiai, kaip ir santuoka, yra darbas. Darbas, pirmiausia su savimi.
Šiandien aš galiu pasakyti – esu stipri silpna Moteris. Ir Jums linkiu to paties.
Apie dailininkę. Esu ne tik dailininkė, bet ir meno terapeutė, tad žmonių vidinis pasaulis man truputėlį pažįstamas. Esu visą gyvenimą besimokantis žmogus: baigiau pradinių klasių ir dailės edukologijos bakalauro studijas Šiaulių Universitete, Kauno technologijos universitete įgijau švietimo vadybos magistro laipsnį, o dabar baigiu podiplomines ketverių metų psichoterapijos studijas Kauno Geštalto Studijų centre. Gyvenime užgyvenau vieną vyrą ir tris vaikus. Šiuo metu esu pasinėrusi į tapybą ant šilko, ko pasekmė gimstančios skarelės, šaliai, kartais tunikos ir net suknelės. Pasmalsauti ir įvertinti kaip man sekasi galite rasa-art.com svetainėjė arba Rasa Art Facebook paskyroje.
