Lyčių lygybė kasmet tampa vis aktualesne tema pasaulyje ir skinasi kelią įvairiose srityse –moksle, valdžioje, darbe ir net bendrame visuomenės požiūryje. Šį pokytį atspindi ir Europos Sąjungos (ES) Lyčių lygybės indeksas – 2020 m. duomenimis pirmauja skandinavai, tuo tarpu Lietuva yra 22-oje vietoje iš 28. Vertinant bendrą šalies indeksą nuo ES vidurkio atsiliekame 11,6, o nuo pirmoje vietoje esančios Švedijos – 27,5 punkto.
„Situacija Lietuvoje nėra puiki, tačiau nėra ir itin bloga. Jeigu žiūrėtume į atskiras indekse nagrinėjamas šakas, geriausi mūsų rodikliai yra sveikatos ir socialinio darbo srityse, čia nuo kitų ES šalių beveik nesiskiriame, o atskirtis tarp vyrų ir moterų mažėja tiek darbuotojų pasirinkimo, tiek karjeros perspektyvų, tiek darbingo amžiaus rodikliuose. Šiek tiek lėtesnė pažanga matoma užmokesčio klausimu“, – sako Renata Augustaitienė, „Igntis grupės“ žmonių ir kultūros departamento vadovė.
Lietuvoje moterų užimtumas nežymiai nusileidžia vyrų – pagal šį rodiklį tarp ES šalių užimame antrą vietą po Švedijos. Tačiau Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje siekė 12,4 proc. ir buvo kur kas mažesnis nei ES vidurkis.
„Darbo užmokestis yra tik viena iš lygybės darbe dedamųjų dalių, tačiau ne paslaptis, jog netrukus Lietuvoje vyrų ir moterų atlygiai bus viešinami, tai turėtų aiškiau nušviesti situaciją Lietuvos įmonėse ir suteikti šiam aspektui skaidrumo. Kai kurioms įmonėms tai gali būti paskata peržvelgti savo vidinius procesus, kitoms – tai jau yra standartinė praktika“, – tikina vadovė.
Ji taip pat džiaugiasi, kad „Ignitis grupėje“ lyčių lygybė yra svarbi socialinės atsakomybės dalis, įtraukta į visos organizacijos darnumo programą, todėl atlyginimų statistika tikrinama reguliariai, analizuojant įvairius pjūvius tarp skirtingų pozicijų ir čia atskirties tarp lyčių arba visiškai nėra, arba ji siekia vos kelias procentines dalis.
Mažiausia pažanga – valdančiose pozicijose
R. Augustaitienė pabrėžia, kad pagal Europos lyčių lygybės indeksą, silpniausia vieta Lietuvoje yra valdžia. Pagrindiniai šio rodiklio kriterijai vertinami atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą svarbius sprendimus priimančiose pozicijose tiek politikoje, tiek didžiausių šalies bendrovių valdybose, svarbus tyrimus finansuojančiose organizacijose, žiniasklaidoje ir sporte.
„Lietuvoje mes turime situaciją, kai vadovaujamose, svarbiose pozicijose tiek vyriausybėje, tiek didelėse korporacijose, procentaliai vyriškoji pusė vis dar smarkiai lenkia moteriškąją. Būtent čia mes turime didžiausią potencialą tobulėti ir manau, kad jau žengiame šia linkme. „Ignitis grupėje“ sprendimus priimančiose aukščiausiose pozicijose situacija panaši, kaip ir visoje šalyje, tačiau tai daugiausia lemia būtent sektoriaus specifika.
Tokio lygio pozicijose dažniausiai tiesiog neturime savo kandidatūras pateikiančių moterų. Bent jau man, tai nėra labai netikėta, nes energetika istoriškai yra laikoma gana „vyrišku“ sektoriumi ir toks nusistatymas vis dar yra išlikęs – kad energetikų darbas sunkus ir fizinis, tarsi netinkantis moterims. Tačiau, dėka įvairių technologinių inovacijų, didžioji dalis mūsų darbo iš tiesų yra protinis darbas, dažniausiai informacinių technologijų (IT) sferoje, kur abiejų lyčių galimybės yra visiškai lygios“, – tikina departamento vadovė.
Nelygybė atsiranda pakilus iš mokyklos suolo
„Įdomu tai, kad Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, matematikos, fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų brandos egzaminus merginos dažnai išlaiko geriau, negu vaikinai, tai reiškia, kad jos turi visus reikiamus įgūdžius siekti aukštesnio išsilavinimo bet kuriose tiksliųjų mokslų srityse, tačiau merginų, įstojusių į, pavyzdžiui, energetikos, inžinerines ar IT specialybes procentas tiek universitetuose, tiek kolegijose net keliais kartais mažesnis nei vaikinų“, – teigia R. Augustaitienė.
Tokių pasirinkimų priežastys gali būti įvairios – mažesnis pasitikėjimas savo jėgomis, pasidavimas „vyriškų“ ir „moteriškų“ specialybių stereotipams visuomenėje ar tiesiog natūralus susidomėjimas kitomis sritimis.
„Svarbu tai, kad ši lyčių atskirtis renkantis specialybes, ypač energetikos srityje padaro neišvengiamą įtaką ir mūsų darbuotojų įvairovei. Ieškodami beveik visų lygių energetikos, inžinerijos ar IT specialistų susiduriame su problema, jog rinkoje tiesiog nėra pakankamai šias sritis išmanančių ir svarbiausia – kandidatuojančių moterų. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl procentaliai mūsų įmonių grupėje yra apie 70 proc. vyrų ir 30 proc. moterų“, – atskleidžia departamento vadovė.
Ji tikisi, kad „Ignitis grupės“ partnerysčių su tokiomis programomis, kaip „Women Go Tech“ ar „STEAM centrai“, dėka vis daugiau merginų atras ne tik technologijų, bet ir inžinerijos ar energetikos specialybes.
„Mes nuolat dirbame su įvairiomis ugdymo įstaigomis, turime pameistrystės programą, įvairias stipendijas ir kitas puikias galimybes pradėti karjerą energetikoje ir kilti jos laiptais net ir be universitetinio išsilavinimo. Pastebime, kad nedideliais žingsniais inžinerinių profesijų pasirinkimas tarp merginų didėja, tad tikiuosi ši tendencija netolimoje ateityje taps daug ryškesnė ir mes turėsime vis daugiau specialisčių moterų trokštančių kurti energetiškai sumanų ateities pasaulį“, – sako R. Augustaitienė.
Produktyviam darbui didelę įtaką daro ir darbo erdvė – stalas, darbo kėdės, detalės, net oro temperatūra!
