Seimui antradienį planuojama pristatyti siūlomus pakeitimus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.
Vidaus reikalų ministerijos parengta nauja įstatymo redakcija siekiama mažinti gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų skaičių, deklaravimo tvarka būtų paprastesnė nuomininkams.
Projektu siūloma nustatyti asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą bei nurodyti visas šios pareigos išimtis, t.y. numatyti baigtinį asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos piliečių apskaitą, sąrašą. Taip pat siekiama nustatyti maksimalius terminus, kuriam laikui asmenys į apskaitą gali būti įtraukiami.
Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kasmet gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registruojama vis daugiau – 2008-aisiais birželio 1-ąją tokių šalyje buvo 55,6 tūkst., 2010-ųjų pradžioje- 71,9 tūkst., o 2015-aisiais – jau 107,9 tūkstančių. Tuo metu gyvenamosios vietos visiškai nedeklaravo dar 122,9 tūkst. asmenų.
Ministras Saulius Skvernelis sako, jog pakeitimai užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui, kai socialiai aktyvūs ir realią gyvenamąją vietą turintys žmonės deklaruoja jos neturintys. Pasak ministro, nereti atvejai, kai taip elgdamiesi jie siekia naudos sau ar artimiesiems: socialinių išmokų, kompensacijų ar kitų lengvatų.
Siūlomomis pataisomis būtų numatyta, jog nuomininkams, siekiantiems deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste, nebereikėtų jo savininko sutikimo, tačiau užtektų pateikti nuomos, panaudos sutartį ar kitą dokumentą. Tikimasi, kad taip būtų išvengta šiuo metu dažno piktnaudžiavimo, kai savininkas nesutinka, kad jo bute gyvenantis nuomininkas deklaruotų čia gyvenamąją vietą.
Ministerija taip pat siekia nuo 7 iki 15 dienų ilginti terminą, per kurį asmuo privalo deklaruoti gyvenamąjąvietą, reglamentuoti deklaravimo tvarką elektroniniu būdu.
