Vilniaus apygardos teisme trečiadienį planuota antisemitiniais pareiškimais kaltinamo parlamentaro, partijos „Nemuno aušra“ lyderio apklausa neįvyks.
Apie tai, kad nevyks posėdis, skelbia Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO.
Eltos žiniomis, posėdis nevyks dėl kaltinamojo gynėjos ligos. Kitas posėdis turėtų vykti gegeužės 19 dieną po pietų.
Kaltinamojo apklausą planuota pradėti jau anksčiau, tačiau parlamentaras paprašė teismo duoti jam papildomo laiko pasiruošti šiai procedūrai.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinimai politikui grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, kaltinamasis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė politikas.
Pagal kaltinamąjį aktą, nemunietis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
Anot prokuratūros, Seimo narys taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad parlamentaras viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai.
Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino.
Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.
2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo parlamentaras pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios jo vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.
