Žmonės yra prisitaikėliai, erkės, siurbiančios vienos kitų kraują, sukeliančios baisias ligas, verta paminėti, jog tai ne tik venerinės ar priverčiančios varvėti nosį ligos, bet ir paliekančios psichologines pasekmes..
Aš myliu tave.
O aš ne.
Bang.
Ir net neuždaro į kalėjimą.
Atsiprašinėdami perka gėlių, arba ruošia vakarienę. Norėdami sekso – taip pat.
Vos tik pasimaitina iki soties, pripampsta kraujo, mėgina ieškotis minkštesnių vietelių arba kitos aukos. Nė nepastebi, kaip anksčiau ar vėliau, patys atsiduria ant aukojimo altoriaus. Tada iš nevilties valgo, geria, nes atsiprašymas, jų galva, silpnumo požymis.
Jiems nė motais, kad po savęs palieka didžiulius randus, primenančius tuos gerus laikus.. Kurie iš tiesų tebuvo melas.
Melas dažnai būna velniškai linksmas dalykėlis. Ypač, kai gali užuosti jo nevykusį aromatą, tačiau kai jis kvepia “Šaneliais” ir asocijuojasi su užburiančiomis akimis, kas tada? Tada tu žuvęs.
Nors visi aplink diagnozuoja, jog esi parazito nešiotojas, nekreipi dėmesio į kalbas. Medikų ligos istorijos įrašus taip pat siunti velniop, rėždamas, jog mokslas to dar nepaaiškino.
Vėliau žmonės guodžia – laikas gydo žaizdas. Ar tikrai?
Galbūt. Bet ar staiga tolumoje pamatęs tą, ko nematei jau daugybę kalendoriaus lapelių krūvų, ir įtikinėjai, jog viskas pamiršta, vėl nesusivoki, kad viskas buvo lyg vakar?
Todėl nerašykite man vaistų lapelyje: LAIKAS. Man reikia kažko stipresnio. O ką vartojate jūs?
