Seimo pavasario sesijoje gali būti keičiamos įstatymo nuostatos, kurios esą apsunkina kandidatų į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus paiešką.
Kaip rašo dienraštis “Lietuvos rytas”, pagal dabar galiojančią tvarką VSD direktoriui ir jo pavaduotojams keliami tokie pat reikalavimai kaip ir į šią tarnybą priimamiems žvalgyboms pareigūnams. Jie, be kita ko, negali būti vyresni nei 50 metų, be to, turi atitikti tam tikrus sveikatos reikalavimus.
Seimo Nacionalinio saugumoir gynybos (NSGK) komiteto vadovas Artūras Paulauskas sako, kad šie apribojimai gerokai susiaurina kandidatų į VSD vadovus paiešką iš šalies: “Juk ne į kosmosą ruošiamės jį siųsti. Institucijos vadovas privalo turėti analitinį protą, bet nebūtinai turi būti žvalgybininkas ir bėgti kaip jaunuolis”.
Taip pat svarstoma galimybė kelti ne itin patraukliai atrodantį šios svarbios institucijos vadovo atlyginimą. “Yra įvairių siūlymų, kaip išspręsti šią problemą. Galbūt VSD vadovui galėtų būti mokamas priedas už darbo stažą valstybės tarnyboje ar padidintas pareiginės algos koeficientas. Taip būtų padidintas kandidatų į šį postą ratas. Dabar, kai departamento direktorių tenka rinktis tik iš kariškių ir žvalgybininkų, sunku parinkti geriausią pareigūną, todėl įstatymo pakeitimai išeitų tik į naudą”, – kalbėjo parlamentaras.
A.Paulauskas atsargiai vertino spėjimus, jog pakeitimai siūlomi dėl buksuojančių kandidato į VSD vadovo kėdę paieškų, nors nepaneigė, kad dėl pataisų kalbamasi su Prezidentūra. Seimo komiteto pirmininkas mano, kad, įstatymo pataisas priėmus kovą prasidėsiančioje pavasario sesijoje, naujoji tvarka jau galiotų parenkant dabartinio VSD direktoriaus Gedimino Grinos įpėdinį.
