Laikas viešai pasakyti tai, ką visi mane pažįstantys seniai žino – esu garbėtroška. Užtenka apsilankyti šioje svetainėje…
Taip jau atsitiko, kad tos garbės likimas dosniai neatseikėjo (nesu nei turtuolis, nei Seimo narys, nei ministras, nei garsus aktorius, nei žymus sportininkas, nei televizijos persekiojama „žvaigždė“…), todėl ypač branginu tai, ką gavau.
*
Kasdien stengiuosi plėsti gimnazijos (suprask – savo…) garbę, kasdien stengiuosi kuo tobuliau kalbėti, rašyti, dirbti – vis dėl garbės! Jau daug metų nebegaliu nieko pavogti, kad nesuterščiau garbės. Nebegaliu meluoti, keiktis, šlitiniuoti girtas. Privalau prižiūrėti veją šiapus ir anapus tvoros. Privalau vos ne kasdien sugalvoti po naują idėją, kuria galėčiau didžiuotis. Garbėtroška!
*
Mano vaikai – puikūs, mano anūkėliai – fantastiški! Darysiu viską, kad jie dar padidintų mano garbę. Draugauju tik su tais, kurie nekelia grėsmės mano garbei. Stengiuosi, kad mano moksleiviai, mano studentai, mano bendradarbiai būtų giriami, nes tai didina mano garbę.
*
Kartais patenku į bėdą, man skauda, noriu verkti, skųstis, bet… garbė neleidžia. Turiu saikingai bartis, negaliu muštis – garbė neleidžia.
*
Labai sunku su pinigais… Negarbinga slėpti tai, ką garbingai užsidirbau, bet drovu dėl to, kad užsidirbau nemažai. Kartais tiesiog būtina pasidalyti su kuo nors (pavyzdžiui, gydytojais, slaugėmis…), bet garbė neleidžia nė vieno pažeminti, įžeisti. Net pirkdamas dovanas, net vaikams, turiu galvoti, kaip neįpareigoti gavėjų, nepažeisti jų garbės.
***
Matote, kokie garbėtroškos vargai! Tiesiog kančia, jei kas nors pagiria: apima euforija, garbėtroškos džiaugsmas, o tuo pačiu metu supranti, kad reikės dar labiau stengtis, dar sunkiau dirbti, kad įrodytum esąs vertas pagyrimo. Uff, kaip sunku. Geriau jau būčiau gražuolis: girtų, o daryti nieko nereikėtų. Geriau jau būčiau moterų numylėtinis – pačios kristų po kojom ar kitaip, o mano nuopelno – jokio…
***
Dabar pritaikykite mano schemą sau, bet kuriam kitam žmogui ir suprasite – garbės troškimas gali būti puikus veiklos variklis, kokybės garantas, visiems gero gyvenimo kelrodis. Žinoma, jei tas troškimas neužgožai viso kito. Jei užgožia – juokinga ir graudu. Todėl priminsiu: „Bet man tai nerūpi visai / Man rūpi tik tai, kad ji myli mane.“
