„Ieškau Avino rimtiems santykiams“
„O Asilo nereikia?“
Toks „susikalbėjimas“ vienoje jaunimo pakalbių svetainėje privertė nusijuokti. Taip, skeptišką požiūrį visada lydi pašaipa. Zodiakai – šarlatanizmas. Ar viskas, kas neįprasta, ko technologinis amžius nepateikia formulėmis, o mūsų protai ir juslės logiškai paaiškinti negali, yra tik keista mistika? Vis dėl to, ne paslaptis, jog net ir sakantys esą abejingi, ir garsiai kritikuojantys „astro-mistikas“, netyčia žvilgteli į laikraščio kampelį su antrašte – „Ką sako žvaigždės“. Kodėl? Gal todėl, kad kartais „astro-įžvalgose“ randame tiesos…
Tad galbūt ir toji skelbimo pareiškėja, ieškanti savojo Avino – tik žinanti, ko norinti mergina. „Apsišvietus“ zodiakų ženklų ypatybėmis galbūt tik stengiamasi išvengti netikėtumų ir nusivylimų partneriu. Mergina akivaizdu tiki, jog astrologija gali būti puikia žmonių „skaitymo“ priemone, išduodančia jų prigimtį. Tikėsite ar ne, astrologai teigia, jog žvaigždės gali paliudyti apie jūsų ir jūsų partnerio suderinamumą. Ir čia žvaigždės tampa ne romantikos simboliais, o tūkstančius metų tyrinėtais objektais, tikintis padėti žmonėms pažinti save. Nenuostabu, daugelis žmonių astrologines įžvalgas vertina kaip pramogą. Tačiau jau prieš Kristų formuotos tradicijos ir įvairias mokslo šakas apjungiantis mokslas verčia nežiūrėti į tai taip jau skeptiškai, ir atsainiai.
Būtent, astrologija – mokslas. Teigiama, jog esti nepaveikiamas ryšys tarp momento kai gimstame ir asmenybės bruožų. Taigi mums įtakos turi ne tik paveldėti genai, aplinka, kurioje augome, gyvename, bet ir mūsų zodiako ženklas, po kuriuo esame gimę. Galima ženklų esmę interpretuoti ir taip – pastarieji lyg kaukė, kurią dėvime. Taigi mūsų įgimtas zodiako ženklas, galima sakyti, lemia, kokį įspūdį apie save sukursime aplinkiniams.
Žinodami savo aplinkos „zodiakyną“ galime numanyti ir santykių eigą su vienais ar kitais žmonėmis, suprasti jo karštakošiškumą ar svajingumą. Ar tai vėl gi skamba šarlataniškai? Skubu teisinti. Astrologinis ženklas, žinoma, nepasakys visų mūsų būdo bruožų. Esame gimę skirtingu laikotarpiu, augę, auklėjami skirtingose aplinkose, ir patirtis, įgūdžiai skirtingi. Nepaneigsi, mes unikalūs (žvaigždės greičiausiai to neneigtų), nesame padalinti į 12 žmonių tipų, tad nevaikščiojame kaip vieni kitų klonai. Paprasčiau galima būtų teigti, jog ženklų ypatybės artimiausios temperamentui. Tad ir į ženklų savybių apibūdinimus nereikėtų žiūrėti kaip į neginčijamas tiesas: vieni būdo bruožai daugiau mažiau nuslopinti, kiti ryškūs, taigi ženklas tik parodo asmenybės silpnybes ir stiprybes. Ir tai, kaip ir nesikeičiantys žvaigždynai, lydi mus visą gyvenimą. O jau nuo mūsų priklauso kurią savybę „dusinsime“, kurią laikysime „sava“.
Sakot persiverčiau į šarlatanų pusę? Atlikau mažytį bandymą. Surašiau visus 12 zodiako ženklų, po atitinkamais surašiusi ir visų mano aplinkos žmonių vardus ( pagal žinomą gimimo dieną priskirti pavyko puikiausiai). Ir mano nenuostabai, tam tikro ženklo atstovai tikrai pasižymėjo panašiomis savybėmis. Su viena „grupele“ žmonių neišvengiamai turime daug bendro, su kita nors ir mažiau pasižyminčia supratimu, tačiau niekada nenuobodu, vėjavaikiškumas akivaizdus, štai dar su kitos „grupelės“ atsovais kilę nemažai ginčų, su sekančios – daug nesusipratimų ir t.t. Be abejo, smalsiausia patyrinėti meiles, simpatijas. Po beveik laboratorinio kruopštumo siekančio tyrimo išaiškėjo negailestingas faktas – buvusios simpatijos astrologiniu požiūriu yra man netinkami partneriai ( beja, dar vienas mano nesėkmės prežastį paliudijantis faktas – pastarieji vieno ir to paties ženklo atstovai). Ech, ir tiesa pasakyta astrologų – „..mikliai gebantis sužavėti dailiosios lyties atstoves“. Še tau, kad nori! Bet ar dėl to nuo šiol pažindindamasi tuoj pat imsiu klausinėti zodiako ženklo ir vengti man mat netinkančiųjų, ieškoti to ženklo atstovo, kurio charakteristika labiausiai patenkina mano poreikius? Ne racionalu ir šarlataniška, tiesa? Vis dėl to tikiu, kad harmoningus santykius kuria ne ženklai, o patys žmonės. Mes patys atsakingi už savo laimę! Gal įdėti skelbimą „Ieškau Liūtuko“…
Du žmonės nusprendę būti kartu nėra tik astrologinių energijų mišinys, ir mes patys „kalti“, kas mes esame, ir ne žvaigždutės mums įsako, ką mylėti, ko ne. Bet vis gi. Harmoniją mums siūlo ir gamta. Tūkstančius metų ja pasitikėta, aiškinami jos numanomai siųsti ženklai. Visata nėra tik paskaičiavimai ir formuluotės, ji neišvengiamai, turi paslaptis, kurias žmogus nuo savo egzistavimo pradžios vis bando įspėti. Ir jai pastaroji nemoka kalbėti žmonių kalba, tai dar nereiškia, jog ji nesako nieko. Čia siųsti ženklai tampa priemone „susišnekėti“, ją justi, suprasti, kaip ir žmones, kaip ir vienam kitą.
Patyrę nesėkmę santykiuose teisinamės – „nesutapo charakteriai“. O gal nesutapo zodiako ženklai?..Ach, tas šarlatanizmas… Ar tikrai?
