Ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo gaisrų statistika, daugiausia aukų ir nuostolių būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per pastaruosius penkis metus Kauno rajone dėl krosnių kilo 157 gaisrai. Degė 81 gyvenamasis namas, 24 sodo nameliai, 44 pagalbinio ūkio pastatai, 7 įmonės ir gyvulių ferma. Gaisrų metu 4 žmonės buvo sunkiai traumuoti.
Gaisrų priežastys kasmet tos pačios: netvarkingos krosnys, dūmtraukiai įrengti nesilaikant priešgaisrinės saugos taisyklių, neatsargus elgesys su ugnimi. Kol šalčiai dar nepaspaudė, kiekvienas geras šeimininkas dar turi laiko apžiūrėti ir, jei reikia, suremontuoti krosnis, židinius, išvalyti dūmtraukius. Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Nepamirškite krosnis ir dūmtraukius pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.
Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.
Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.
Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai (įrengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.
Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles:
neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;
neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.
Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalams išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai mums pavojingi, nes gali sukelti trumpą jungimą. Norėdami to išvengti nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.
Na ir dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.
Kilus gaisrui skambinkite 01 arba 112.
Kauno rajono savivaldybės informacija
