Šiandien Kauno energetika laikosi ant vieno dujų vamzdžio, parduoto ir priklausančio ne mums. Šilumą gamina Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), neatsakingai ir galimai nusikalstamai parduota ir priklausanti ne mums.
Situacija yra sudėtinga. KTE nevykdo būtinų investicijų įrangai atnaujinti ir gamybos efektyvumui didinti, neaišku, kaip vyksta pasirengimo žiemai darbai. Miesto ūkio ir energetikos komitete inicijavau administracijai ir AB „Kauno energija“ skirtą užduotį – iki birželio 15 d. pateikti pakoreguotą šiandienos situacijai Kauno energetinio aprūpinimo strategiją, paruošti veiksmų planą šiluminės energijos tarifui mažinti.
2010 metų kovo 1 dienos miesto Tarybos posėdyje priimtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos vyriausybę dėl spręstinų Kauno energetinių problemų. Pradėti veiksmai, ruošiantis dalinai aprūpinti Kauną šilumine energija iš vietinį, ne iškastinį kurą naudojančios energijos. Pradėti miesto šiluminių trasų atnaujinimo darbai, mažinant šiluminius nuostolius.
Miesto ūkio ir energetikos komiteto nariai, lankantys posėdžius, skyrė didelį dėmesį ir nuolat aktyviai sprendė miestui aktualius energetinius klausimus. Artėja strateginių sprendimų priėmimų metas, matyt todėl asmenys, inicijavę ir dalyvavę 2002 metų Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo AB „Gazprom“ procesuose, pradėjo destrukcinius veiksmus, sutrikdžiusius komiteto darbą.
Besidomintiems ta tema siūlau perskaityti Kauno energetikos forumo pirmininko Arimanto Dragūnevičiaus pareiškimą miesto merui.
„Gegužės 6-7 dienomis Kauno technologijos universitete įvyko 5-oji tarptautinė konferencija „Elektros ir valdymo technologijos“’. Diskusijų metu buvo kalbėta ir apie „Gazprom” nuosavybėje esančios Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) problemas: sutrikusius planinius remonto darbus, neskaidrius mokėjimus, investicijų nebuvimą, pardavimo sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir kita. Net buvo pasakyta: „Dar viena tokia šalta žiema ir Kauną gali ištikti Telšių miesto likimas” (turėta galvoje prieš keletą metų per speigus įvykusi didelė šilumos tiekimo avarija Telšiuose).
Šis signalas konferencijos dalyvių profesionalų įvertintas kaip keliantis nerimą svarbus įspėjimas, kuris netiesiogiai patvirtina Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-03-18 kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę teiginius, tarp jų – kad miesto šilumos vartotojai tapo neatsakingo ir galimai nusikalstamo strateginio energijos gamybos šaltinio (KTE) privatizavimo 2002 metais įkaitais, kai pagrindiniu savininku tapo Rusijos „Gazprom“.
Būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Kauno miesto savivaldybės taryba ir administracija lieka atsakingi už šilumos energijos tiekimą miesto vartotojams, nežiūrint kam priklauso šilumos gamybos ir tiekimo objektai. Sėkmingas veiklos pagrindas – tinkamai sudarytos ir vykdomos sutartys. Nusiraminimo kalbos, kad šilumos problemas išspręs šiukšlių deginimas, nėra rimtos, netgi panašios į „Gazprom“ atstovo R.Stonio 2009 metų pabaigoje miesto taryboje pateiktą naujos Kauno kogeneracinės elektrinės statybų projekto pristatymą, tapusį pasityčiojimu iš miesto tarybos narių ir mūsų savivaldos“, – rašoma A. Dragūnevičiaus laiške.
Jeigu šiandien negalėsime atgauti Kauno energetinės nepriklausomybės ir įvesti gyventojams įkandamų šilumos kainų, tą daryti rytoj gali būti per vėlu.
Siūlau visoms partijoms priimti bendrą susitarimą, įvardinus kreipimesi į Vyriausybę akcentuotas grėsmes, susitarti dėl bendrų Kauno energetikos sprendimo būdų. Manau, kad susidariusi situacija yra per daug atsakinga, kad šiuo klausimu leistume sau politikuoti ir priimti abejotinus sprendimus.
